Kodėl prie biologinio nuotekų valymo įrenginio reikia siurblinės? Kada ji būtina

Reljefas, gruntas ir sklypo planas dažnai nulemia, ar biologinis nuotekų valymo įrenginys (BNVI) galės dirbti „savitaka“, ar vis dėlto teks numatyti siurblinę (nuotekų kėlimo stotį). Šiame išsamiame gide paaiškiname, kodėl siurblinė daugelyje sklypų yra ne „prabangos“ elementas, o būtinas hidraulinės schemos mazgas; kada ji privaloma, kaip ją suprojektuoti, prižiūrėti ir kaip siurblinė susijusi su teisės aktų laikymusi, eksploatacijos kaštais bei ilgaamžiškumu. Tekstas parengtas Lietuvos privačių namų ūkiams, aktualus 2024–2025 m. pagal galiojančius teisės aktus.

Esmė trumpai

  • Siurblinė reikalinga, kai savitakos nuolydžio nepakanka iki BNVI arba nuo BNVI iki išleidimo taško (infiltracijos, griovio, kito priėmėjo).

  • Tipinės situacijos: šlaitiniai ar mažo ploto sklypai, dideli atstumai, aukštas gruntinis vanduo, rūsio sanitariniai mazgai, išleidimas į aukščiau esantį infiltracijos lauką ar griovį.

  • Siurblinė sumažina žemės darbų apimtį, leidžia išlaikyti sanitarinius atstumus ir užtikrina teisės aktų laikymąsi.

  • Patikimumui užtikrinti – signalizacija, atgaliniai vožtuvai, teisinga ventiliacija, šalčio apsauga, o eksploatacijai – priežiūros sutartis su valymo įrenginių servisu.

Teisinis karkasas (be nuorodų, tik pavadinimai)

Lietuvoje individualių nuotekų tvarkymą reguliuoja: Nuotekų tvarkymo reglamentas (Aplinkos ministro įsakymas D1-236, aktuali redakcija), Vandens įstatymas, Aplinkos apsaugos įstatymas, Statybos įstatymas ir atitinkami statybos techniniai reglamentai. Eksploatacijos kontrolės ir dokumentavimo tikslais naudojama Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS). Šiame straipsnyje pateikiami sprendiniai yra praktiniai – galutinį sprendimą ir atstumus nustato projektas pagal konkrečias sklypo sąlygas.

Kodėl savitakos neužtenka?

1) Nepakankamas nuolydis iki BNVI arba nuo BNVI iki išleidimo

Savitaka patikima ir pigi eksploatuoti, bet jai būtinas pastovus nuolydis. Kai namas žemiau nei BNVI ar infiltracija aukščiau nei BNVI išėjimas, vien gravitacijos nepakanka. Ilgų atkarpų „bangos“, neigiami nuolydžiai ar aukštėjantys ruožai lemia kamščius, kvapus, išsiliejimus.

2) Šlaitinis sklypas ir aukštas gruntinis vanduo

Šlaite sudėtinga palaikyti tolygų nuolydį; aukšto GVL atveju negalima kasti gilios tranšėjos, todėl slėginis išleidimas siurblinės pagalba tampa racionalus.

3) Ribota erdvė ir atstumai

Mažame sklype tenka „dirbti centimetrais“. Siurblinė leidžia pasirinkti bet kurį saugų infiltracijos tašką sklype ar už jo, o ne aukoti sanitarinius atstumus.

4) Pogrindiniai mazgai (rūsiai)

Jei yra rūsio WC/dušai, jų altitudė dažnai žemiau įvadinės atšakos į BNVI. Sklandžiai veikti be siurblio – tiesiog neįmanoma.

Kur „kelti“ – prieš ar po BNVI?

A) Žalias nuotekas į BNVI (siurbimas prieš įrenginį)

Pliusai: lankstumas iš namo pusės (rūsio mazgai), mažesnis išorinių tranšėjų gylis.
Minusai: pumpuojama su kietosiomis – reikalingas fekalinis siurblys; didesnė užsikimšimų rizika, didesnė vamzdyno Ø ir energijos sąnaudos.

B) Išvalytą vandenį nuo BNVI iki išleidimo (siurbimas po įrenginio)

Pliusai: lengvesnis skystis, mažesnė Ø (dažnai PE32–PE40), mažesnė užsikimšimo rizika, žemesnės sąnaudos.
Minusai: reikia BNVI „išėjimo“ pritaikymo, signalizacijos, apsaugos nuo atbulinio srauto; ne visais atvejais galima (pvz., jei projektas numato gravitacinę išleidimo schemą).

Praktika: kai tik įmanoma, geriau siurbti po BNVI, t. y. išvalytą vandenį – tai sunaudoja mažiau energijos ir užtikrina stabilesnį darbą.

Siurblinės (nuotekų kėlimo stoties) anatomija

  • Talpa (šulinys): polipropilenas (PP) arba stiklo pluoštas (GRP), su dangčiu ir kakliuku.

  • Siurblys: fekalinis (grinder/vortex) žalioms nuotekoms arba švaraus vandens/kanalizacijos siurblys išvalytam srautui.

  • Plūdės/davikliai: min., max., avarinis lygis.

  • Atgalinis vožtuvas + uždarymo armatūra.

  • Ventiliacija: kvapų prevencijai ir metano šalinimui.

  • Valdiklis/automatikos dėžė: start/stop, fazių kontrolė, signalizacija (garsinė/šviesinė/SMS).

  • Slėginis vamzdis: PE100/PE80, su šilumine apsauga pagal įgilinimą.

  • Elektros išvadas, įžeminimas, apsauga nuo drėgmės.

Projektavimo pagrindai: ką turi žinoti užsakovas

Hidraulinė galvutė ir siurblio parinkimas

  • Apskaičiuojama geodezinė galvutė (aukščių skirtumas) + trinties nuostoliai vamzdyje ir jungiamosiose detalėse.

  • Per galingas siurblys – kavitacijos rizika ir energijos švaistymas; per silpnas – neužkels.

Vamzdžio skersmuo ir medžiaga

  • Išvalytam vandeniui dažnai pakanka PE32–PE40, žalioms nuotekoms – didesnis Ø.

  • Ilgos linijos ir posūkiai didina nuostolius – numatykite praplovimo galimybę.

Įgilinimas ir šalčio riba

  • Vamzdžiai ir siurblinė montuojami žemiau įšalo ribos arba izoliuojami.

  • Dangtis – virš potvynių lygio, ne po įvažiavimu, jei nėra atitinkamos apkrovos klasės.

Ventiliacija ir kvapų kontrolė

  • Ventiliacijos stovas privalomas; kvapų filtras – pagal poreikį.

  • Kvapai dažnai rodo hidraulikos ar ventiliacijos klaidas, ne „blogą siurblį“.

Prieiga ir aptarnavimas

  • Dangtis pasiekiamas visus metus; yra pravažiavimas asenizacijai.

  • Nenumatykite siurblinės po terasa ar giliai gėlynuose be pasiekiamumo.

Specialūs atvejai

Šlaitiniai sklypai

  • Siurblinė leidžia kelti į aukštesnę infiltracijos vietą, išvengiant vandens pasirodymo šlaito šone.

  • Apsvarstykite pakopinę infiltraciją (kasetės/drenažo tranšėjos).

Aukštas gruntinis vanduo

  • Nereikia gilinti tranšėjų – slėginis vamzdis tiesiamas „ant plokščio“.

  • Siurblinės talpa inkaruojama – prieš „plūduriavimą“.

Dideli atstumai iki priėmėjo

  • Slėginis vamzdis su siurbliu dažnai pigesnis už gilią tranšėją su šulinių kaskada.

  • Ilgos linijos – darykite energijos ir eksploatacijos skaičiavimą.

Rūsio sanitariniai mazgai

  • Vietinė mikro-siurblinė arba centrinė siurblinė – sprendimas „iškelti“ srautą į BNVI.

  • Būtina atbulinė apsauga ir signalizacija.

Energija ir eksploatacijos kaštai

  • Siurblys dirba trumpais ciklais, kai pasiekiamas max lygis. Tipiškai per parą – minutės, ne valandos (priklauso nuo vartojimo).

  • Pavyzdys (iliustratyvus): 0,6–1,1 kW siurblys, kai per parą suminis darbo laikas ~10–20 min., sunaudos 0,1–0,4 kWh/d (3–12 kWh/mėn.). Tikrieji skaičiai priklauso nuo aukščio, maršruto ir naudojimo.

  • Išlaidos: elektros sąnaudos + periodinė nuotekų įrenginio aptarnavimas (plūdės, vožtuvai, sandaros, siurblio patikra). Lyginant su rizika kasti gilias tranšėjas ar perkloti trasą, siurblinė dažnai ekonomiškai pagrįsta.

Privalumai ir trūkumai – trumpai

Privalumai:

  • Hidraulinis lankstumas (iš saugumo pozicijų – atstumai, GVL, reljefas).

  • Mažesni žemės darbai ir tranzitas per sklypą.

  • Galimybė siurbti išvalytą vandenį – mažesnės Ø ir sąnaudos.

  • Teisinė atitiktis – lengviau išpildyti projektinius reikalavimus.

Trūkumai:

  • Reikalinga elektra ir automatikos priežiūra.

  • Yra mechaninio nusidėvėjimo (siurblys, vožtuvai) ir atitinkamai serviso poreikis.

  • Netinkamai suprojektuota siurblinė gali triukšmauti, skleisti kvapus arba trikti šalčių metu.

Siurblių tipai ir parinkimas

  • Grinder (malūnėlis) – susmulkina kietąsias frakcijas; tinka žalioms nuotekoms, ilgiems keliams.

  • Vortex – gerai tvarkosi su kietomis dalelėmis be smulkintuvo, mažiau jautrus „vyniojimuisi“.

  • Švaraus vandens / kanalizacijos siurbliai – išvalytam vandeniui po BNVI (mažesnės Ø, efektyvesnis kėlimas).

  • Monoblokai (kompaktiški) vs stacionarūs (ant kreipiančiųjų su automatinėmis sankabomis).

Svarbu: žiūrėkite siurblio kreivę (Q-H), t. y. kad eksploatacinis taškas būtų kreivės „sveikoje“ zonoje, o ne pačiame viršuje ar dugne.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

  1. Per mažas vamzdžio Ø ilgam keliui → dideli nuostoliai, perkaitimas.
    Sprendimas: skaičiuokite trinties nuostolius, derinkite Ø su siurbliu.

  2. Nėra atgalinio vožtuvo arba jis montuotas neteisingai → atbulinis srautas atgal į talpą.
    Sprendimas: vožtuvą montuoti vertikaliai, palikti prieigą apžiūrai.

  3. Be signalizacijos – gedimas pastebimas per vėlai.
    Sprendimas: min/max/avar plūdės, garsinė/šviesinė/SMS signalizacija.

  4. Bloga ventiliacija → kvapai, metano rizika.
    Sprendimas: ventiliacijos stovas, kvapų filtras (jei reikia), sandarus dangtis.

  5. Neteisingas įgilinimas virš įšalo, be izoliacijos → šalčio kamščiai.
    Sprendimas: laikytis įšalo ribos arba izoliuoti.

  6. Siurblio kreivės ignoravimas → per galingas/ per silpnas siurblys.
    Sprendimas: projektuokite su rezervu ir realiais nuostoliais, ne „iš akies“.

  7. Siurbimas žalių nuotekų, kai buvo galima siurbti išvalytas
    Sprendimas: kai įmanoma – siurbkite po BNVI (mažesnės Ø, mažesnės sąnaudos).

  8. Nenumatytas praplovimas / apžiūros šuliniai
    Sprendimas: įrengti prieigas aptarnavimui, atkarpų praplovimui.

  9. Nėra priežiūros sutarties
    Sprendimas: pasirašykite priežiūros sutartį – pigiau nei „gesinti“ avarijas.

Priežiūra ir eksploatacija: ką apima „nuotekų įrenginio aptarnavimas“

Periodinės užduotys

  • Siurblys: vibracijos ir triukšmo kontrolė, sandarų tikrinimas, darbo ciklai.

  • Plūdės/davikliai: valymas nuo riebalų/užterštumo, laisvas judėjimas.

  • Vožtuvai: atgalinio vožtuvo sandarumas, uždarymo armatūra.

  • Talpa: nuosėdų ir riebalų kepurės kontrolė, periodinis išplovimas.

  • Automatika: signalizacijos testas, elektros kontaktų apžiūra.

  • Vamzdynas: pratekėjimo stebėjimas, praplovimas (pagal poreikį).

  • Orapūtės priežiūra (jei BNVI turi aeraciją – beveik visi turi): filtrai, membranos, oro linijos.

Sezoniniai akcentai

  • Žiema: izoliacijos, įšalo rizikos taškai, UPS poreikis, privažiavimas.

  • Pavasaris: infiltracijos pratakumas, plūdžių darbas po „riebalų žiemos“.

  • Atostogos/ilgesnės pertraukos: jei srautas smarkiai mažėja – derinti režimą su gamintoju/montuotoju.

Priežiūros sutartis – praktinė nauda ir tipai Kodėl verta?

  • Gedimus pastebi anksti, dar prieš atsirandant kvapams ar išsiliejimams.

  • Valymo įrenginių servisas atvažiuoja greičiau, žino jūsų sistemą, NTIS įrašai tvarkingi.

  • Profilaktika pigi, avarijos brangios (ypač žiemą).

Tipai (ką rinktis):

  • Metinė: 1–2 vizitai per metus, tyrimai, rekomendacijos; tinka daugumai namų.

  • Prevencinė (periodinė): kas 3–6 mėn.; rekomenduojama šlaitams, aukštam GVL, intensyviam naudojimui.

  • Pagal iškvietimą: retai naudojamoms sodyboms; patartina bent metinė diagnostika prieš žiemą.

Gamintojų ir montuotojų rekomendacijos (apibendrintai)

  • Traidenis: patikimas korpusas, aiškūs montavimo nurodymai dėl įgilinimo, inkaravimo, ventiliacijos; siurblinės – su prieiga aptarnavimui.

  • August: valdikliai ir automatika – privalumas kintant srautams; siurblinėms – signalizacija, saugos įtaisai.

  • Feliksnavis: stabilus biologinis procesas – mažiau rizikų siurbliui ir infiltracijai; laikytis aptarnavimo intervalų, net jei „viskas veikia“.

„Check-list“ užsakovui prieš siurblinės sprendimą

Ar įvertintas nuolydis nuo namo iki BNVI ir nuo BNVI iki išleidimo?

Ar yra rūsio sanitarinių mazgų?

Koks GVL ir grunto tipas (ar leidžia kasti giliai)?

Kokie privalomi atstumai iki šulinių, kaimynų, vandens telkinių?

Ar suplanuota ventiliacija ir kvapų valdymas?

Ar numatytas privažiavimas servisui ir asenizacijai?

Ar parengta elektra, įžeminimas, vieta valdikliui?

Ar pasirinktas siurblio tipas (grinder/vortex/efliuento) su tinkama Q-H kreive?

Ar numatyta signalizacija, atgalinis vožtuvas, uždarymo armatūra?

Ar pasirašyta priežiūros sutartis su servisu?

DUK – trumpi atsakymai

Ar galiu išsiversti be siurblinės?
Jei nuolydžiai leidžia – taip. Jei ne – siurblinė yra vienintelis teisingas sprendimas, kad sistema dirbtų pagal reglamentą.

Kas geriau: siurbti iki BNVI ar po BNVI?
Dažniausiai po BNVI (išvalytą vandenį) – mažesnės Ø, mažesnės užsikimšimo ir energijos sąnaudos.

Ar siurblinė labai brangina eksploataciją?
Ji naudoja elektrą, tačiau dirba trumpais ciklais. Teisingai suprojektuota ir prižiūrima siurblinė kainuoja mažiau, nei gilios tranšėjos, perklotas tinklas ar avariniai iškvietimai.

Kaip dažnai reikia serviso?
Bent 1 kartą per metus (metinė sutartis). Sudėtingose sąlygose ar su intensyviu naudojimu – kas 3–6 mėn. (prevencinė).

Ką jei nutrūks elektra?
Trumpi „dingimai“ dažniausiai neproblemiški, bet rūsiuose ar aukštame GVL naudinga turėti signalizaciją ir (kritinėms situacijoms) UPS/generatorių.

Kaip „Biomudas“ padeda

  • Įvertiname sklypo reljefą, grunto sąlygas, nuolydžius, parenkame ar siurblinę, ar gravitacinį sprendimą.

  • Parengiame projektą, suderiname, sumontuojame BNVI ir siurblinę, paleidžiame ir užpildome NTIS įrašus.

  • Siūlome priežiūros sutartis (metines arba prevencines) bei operatyvų valymo įrenginių servisą.

  • Konsultuojame dėl orapūtės priežiūros, dumblo grafiko, infiltracijos pratakumo ir žiemos režimo.

Tikslas – kad sistema dirbtų stabiliai ir taupiai, nepriklausomai nuo jūsų sklypo ypatybių.

Išvada

Siurblinė prie biologinio nuotekų valymo įrenginio – tai ne „kompromisas“, o inžinerinė laisvė parinkti geriausią išleidimo tašką, laikytis atstumų, suvaldyti šlaito ar GVL iššūkius ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Teisingai suprojektuota, su signalizacija, ventiliacija ir numatytais serviso intervalais, siurblinė dirba tyliai, patikimai ir ekonomiškai. Jei norite sprendimo „iki rakto“ – „Biomudas“ pasirūpins projektu, montavimu, paleidimu ir ilgalaike priežiūros sutartimi, kad jums liktų tik patogus naudojimasis namais.

Bendrinti: