Tinkamas sklypo paruošimas prieš pradedant nuotekų įrenginio montavimą yra kritiškai svarbus žingsnis, užtikrinantis sklandų montavimo procesą ir ilgalaikį sistemos funkcionavimą. Individualiuose namų ūkiuose, neturinčiuose galimybės prisijungti prie centralizuotos kanalizacijos, populiarūs tapo biologiniai nuotekų valymo įrenginiai – modernūs įrenginiai, efektyviai išvalantys buitines nuotekas iki aplinkai saugaus lygio. Kad toks valymo įrenginys tarnautų patikimai, būtina iš anksto suplanuoti jo vietą, parengti reljefą ir laikytis teisės aktų reikalavimų. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip 2024–2025 m. sąlygomis (pagal galiojančius teisės aktus) tinkamai paruošti sklypą prieš montuojant nuotekų valymo sistemą. Pateiksime praktinius patarimus, ekspertų rekomendacijas, aptarsime dažniausias klaidas bei kaip jų išvengti – kad nuotekų įrenginio montavimas būtų sėkmingas ir atitiktų visus reikalavimus.
Teisiniai reikalavimai ir planavimas
Prieš pradedant bet kokius darbus sklype, susijusius su nuotekų valymo įrenginio įrengimu, būtina pasirūpinti dokumentacija ir įvertinti teisės aktų reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, individualaus buitinių nuotekų valymo įrenginio statybai privalomas parengtas projektas ir gautas statybą leidžiantis dokumentas (statybos leidimas). Tai reiškia, kad nuotekų valyklą projektuoti turi kvalifikuotas specialistas, o projektą suderinus – jį patvirtina savivaldybės administracija išduodama leidimą statybai. Šis reikalavimas galioja visiems naujai montuojamiems įrenginiams, nesvarbu, ar jie priskiriami nesudėtingiems statiniams (mažesnio našumo, iki 5 m³ per parą) ar didesnio našumo inžineriniams statiniams. Statybos techninis reglamentas numato, kad nuotekų valymo įrenginiai (taip pat ir nuotekų kaupimo rezervuarai) turi atitikti nustatytas technines normas, o jų įrengimas suderintas su teritorijų planavimo dokumentais. Prieš montuojant įsitikinkite, jog jūsų sklype pagal galiojantį teritorijų planą leidžiama įsirengti vietinę nuotekų valyklą – pavyzdžiui, jei numatytas prisijungimas prie miesto tinklų, gali būti taikomi apribojimai.
Aplinkosauginiai reikalavimai. Nuo 2019 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo sugriežtinti Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimai. Pagal juos į naujai montuojamus biologinius valymo įrenginius privaloma integruoti azoto ir fosforo valymą – į aplinką išleidžiamose išvalytose nuotekose šių medžiagų kiekis turi neviršyti nustatytų normų. Tai reiškia, kad šiuolaikinis biologinis nuotekų valymo įrenginys turi būti sertifikuotas ir pajėgus pašalinti azoto bei fosforo junginius iki reikalaujamo lygio. Senesnių modelių savininkams numatytas pereinamasis laikotarpis iki 2030 m. – iki to laiko jie turės atnaujinti ar pakeisti įrenginius, kad šie atitiktų naujus aplinkosaugos standartus. Taip pat draudžiama iš dalinio valymo įrenginių (pvz., septikų) išleisti nuotekas tiesiai į gruntą – seniau naudoti septikai dabar privalo veikti tik kaip kaupimo talpyklos, o visas juose susikaupiantis turinys turi būti išvežamas į centralizuotas nuotekų valyklas pagal Nuotekų tvarkymo reglamento nuostatas. Šių reikalavimų laikymasis yra svarbus ne tik dėl įstatymo – tai užtikrina, kad apsaugosite savo ir kaimynų aplinką nuo taršos.
Leidimai ir derinimas. Kaip minėta, statybos leidimas būtinas, tad jo gavimu pasirūpinkite dar prieš montuojant įrenginį. Dažnai montavimo paslaugas teikiančios įmonės suteikia pilną paslaugų paketą: nuo konsultacijos, projekto parengimo, derinimo institucijose iki paties įrenginio montavimo ir dokumentų tvarkymo. Pavyzdžiui, bendrovė Biomudas teikia visą tokį paslaugų paketą – tai patogu, nes specialistai pasirūpina, kad projektas atitiktų teisės aktus, gautų reikiamus leidimus, o įrenginys būtų sumontuotas laikantis visų reikalavimų. Pasitikėdami profesionalais sutaupysite laiko ir išvengsite galimų klaidų pildant dokumentus ar bendraujant su priežiūros institucijomis.
Tinkamos vietos parinkimas sklype
Parinkti tinkamą valymo įrenginio vietą sklype – vienas svarbiausių planavimo etapų. Čia būtina atsižvelgti į sanitarines apsaugos zonas ir atstumus nuo įvairių objektų, nustatytus teisės aktuose bei rekomenduojamus specialistų. Pirmiausia, nuotekų valymo įrenginys negali būti per arti kaimynų sklypo ar pastatų. Pagal statybos reglamentą mažiausias leistinas atstumas nuo kaimyninio sklypo gyvenamojo namo sienos – 8 metrai. Tai reiškia, kad jei kaimyno namas stovi, tarkime, 3 m atstumu nuo jūsų sklypo ribos, jūsų įrenginį galėsite statyti ne arčiau kaip 5 m nuo tos sklypo ribos (kad bendras atstumas iki kaimyno namo sudarytų reikalingus 8 metrus). Nuo kaimyninio sklypo ribos rekomenduojama laikytis bent 3 metrų atstumo – toks atstumas dažnai minimas specialistų patarimuose kaip optimalus. Oficialiai teisės aktai numato minimalų 1 m atstumą nuo sklypo ribos, tačiau jei planuojate montuoti arčiau nei 1 m, būtinas besiribojančio sklypo savininko raštiškas sutikimas. Todėl praktiškai verta rinktis didesnį – 2–3 m atstumą – kad išvengtumėte tiek teisinių formalumų, tiek galimų ginčų su kaimynais.
Atstumai nuo vandens šaltinių. Labai svarbu parinkti vietą toliau nuo geriamojo vandens šaltinių – tiek savo, tiek kaimynų. Higienos normos ir aplinkosaugos reikalavimai nurodo, kad nuotekų valymo įrenginiai (ypač jų infiltracijos sistemos) turi būti įrengiami ne arčiau kaip 10–15 metrų nuo šachtinių šulinių ar gręžinių. Specialistai pataria išlaikyti didesnį – apie 15 m – atstumą, ypač jei gruntiniai vandenys negiliai, siekiant maksimaliai apsaugoti geriamąjį vandenį nuo galimos taršos. Šis atstumas galioja ir jūsų pačių gręžiniui: net jei įsirengiate valymo įrenginį savo sklype, nuo savo vandens gręžinio laikykite bent 15 m atstumą. Taip pat rekomenduojama nuotekų tinklų vamzdynus tiesti ne arčiau kaip 10 m nuo šulinio ar gręžinio, kad nutekantys vamzdžiai nesukeltų rizikos vandeniui.
Atstumai nuo kitų objektų. Nors gyvenamojo namo, kuriame generuojamos nuotekos, atžvilgiu specialios sanitarinės zonos netaikomos (galite įrenginį montuoti ir visai šalia savo namo sienos), verta apgalvoti praktinius aspektus. Pavyzdžiui, dėl kvapo ir estetikos geriau, kad valymo įrenginio dangtis nebūtų tiesiai po langais ar šalia terasos – šiuolaikiniai įrenginiai paprastai neskleidžia blogo kvapo, tačiau vis vien tai nėra maloniausias akcentas kieme. Patariama įrenginį pozicionuoti mažiau matomoje sklypo vietoje, galbūt galiniame kieme ar kampiniame plote, kad jis nekristų į akis kasdienėje aplinkoje. Svarbu įvertinti ir reljefą: įrenginys turėtų būti montuojamas žemesnėje vietoje nei namas, kad nuotekos gravitaciniu būdu tekėtų į jį. Jei sklypo reljefas nelygus, planuokite įrenginio vietą ten, kur bus galima išlaikyti reikiamą nuolydį nuotekų vamzdynui (dažniausiai ~2% nuolydis, arba 2 cm per 1 m vamzdyno ilgį, užtikrina gerą tekėjimą). Taip pat atsižvelkite į kitus statinius: pavyzdžiui, šiltnamį geriau laikyti bent kelių metrų atstumu (pvz., 3 m) nuo valymo įrenginio, kad vibracijos ar kasimo darbai nepakenktų jo pamatams, o ir dėl higienos – geriau, kad išvalytos nuotekos nesifiltruotų tiesiai po daržovių lysve.
Privažiavimas ir servisas. Planuodami vietą nepamirškite numatyti patogaus privažiavimo ar priėjimo prie įrenginio techninei priežiūrai. Net ir geriausi biologiniai nuotekų valymo įrenginiai reikalauja periodiškai (maždaug kartą per metus) išsiurbti susikaupusį dumblą. Tam atvyksta asenizacinė mašina (nuotekų išvežimo automobilis), kuri turi privažiuoti kuo arčiau įrenginio. Patariama įrenginį statyti arčiau sklypo krašto, prie važiuojamosios dalies – geriau arčiau gatvės, o ne giliai sklypo gale, kur sunku privažiuoti. Tai padės išvengti situacijos, kai tenka ties sklypu tiesti ilgą žarną ar net važiuoti per veją iki įrenginio. Taip pat pagalvokite, kad ateityje prireikus remonto ar komponentų keitimo, serviso specialistai galėtų lengvai pasiekti įrenginį.
Reljefo paruošimas sklype ir grunto ypatumai
Reljefo paruošimas sklype – tai sklypo paviršiaus ir grunto sąlygų pritaikymas būsimiems kasimo ir montavimo darbams. Kai jau išsirinkote optimalią vietą valymo įrenginiui, įvertinkite vietovės grunto sudėtį, lygumą ir požeminio vandens lygį. Nuo to priklausys, kaip reikės paruošti reljefą ir ką numatyti prieš kasant duobę įrenginiui.
Pirmiausia, patikrinkite grunto tipą ir vandens pralaidumą. Jei jūsų sklype vyrauja priesmėlis ar smėlis, išvalytų nuotekų infiltracija į gruntą bus nesunki. Tačiau jei gruntas molingas, nepralaidus, gali tekti įrengti specialų infiltravimo šulinį arba drenažą, arba svarstyti nuotekų kaupimo rezervuarą vietoje infiltracijos. Grunto tyrimas (kad ir paprastas – iškasant bandomąjį šulinėlį ir patikrinant, ar greitai susigeria vanduo) padės suprasti, ar reikės papildomų sprendimų. Taip pat sužinokite gruntinio vandens lygį: jeigu vanduo randamas negiliai (pvz., <1,5–2 m gylyje), kasant duobę valymo įrenginiui teks imtis priemonių, kad duobė nepersipildytų vandeniu. Aukšti gruntiniai vandenys gali apsunkinti montavimą – tokiais atvejais montuotojai gali naudoti vandens išsiurbimo siurblius duobei sausininti montavimo metu, o pačią talpyklą montuoti su inkaru (betoniniu pagrindu) arba apsipilti papildomu smėlio sluoksniu aplink, kad tuščia plastikinė talpa vėliau neišplauktų dėl gruntinio vandens keliamos jėgos.
Prieš kasdami, išlyginkite arba paruoškite aikštelę pasirinktoje vietoje. Pašalinkite didesnius akmenis, kelmus, medžių šaknis – viską, kas galėtų trukdyti kasimo darbams ar pažeisti talpyklą. Jei vieta yra nuokalnėje, aplink ją suformuokite nedidelę lygią aikštelę, kad būtų patogu pastatyti ekskavatorių ir kad iškasta žemė netekėtų su lietaus vandeniu atgal į duobę. Reljefo nuolydis taip pat svarbus vamzdyno klojimui: nuspręskite optimalų maršrutą nuo namo iki įrenginio, kad vamzdynas tiesiogiai ar su minimaliais posūkiais pasiektų įrenginį ir išlaikytų tolygų nuolydį. Jei reljefas labai status, gali reikėti projektuoti tarpinius šulinius arba naudoti nuotekų siurblį (kėlimo siurblinę) – šiuos sprendimus paprastai numato projektas.
Atkreipkite dėmesį, kad Lietuvos klimato sąlygomis nuotekų vamzdynus reikia tiesti pakankamai giliai, kad jie neužšaltų žiemą. Įprastai vamzdžiai klojami ne mažiau kaip 1,2 m gylyje (po žiemos įšalo lygiu) arba izoliuojami specialia termoizoliacija, jei tenka tiesti negiliai. Planuodami reljefą, įsitikinkite, kad vamzdyno trasa neturės žemų vietų, kuriose gali kauptis vanduo ir užšalti.
Galiausiai, numatykite, kur dėsite iškastą gruntą. Kasant duobę talpyklai ir tranšėją vamzdžiams, susidarys nemažai žemių. Jeigu sklype yra vietos, trumpam supilkite jas į krūvas šalia kasinėjimo zonos, bet taip, kad netrukdytų technikai privažiuoti. Saugokite, kad žemių sankaupos neužverstų gretimų augalų arba nepatektų į kaimyno sklypą. Jei planuojate perteklinį gruntą išvežti, iš anksto susitarkite dėl konteinerio ar transporto – kad po montavimo darbų sklypas kuo greičiau būtų sutvarkytas.
Sklypo paruošimo darbų eiga
Kai visi planavimo žingsniai atlikti, pereikime prie konkrečių darbų, kuriuos verta atlikti prieš atvežant ir montuojant nuotekų valymo įrenginį. Nuoseklus paruošimas padės montavimo metu išvengti netikėtumų.
Inžinerinių tinklų žymėjimas. Prieš kasdami, išsiaiškinkite, ar planuojamoje vietoje ir jos apylinkėje nėra paklotų kitų komunikacijų: elektros kabelių, dujų vamzdžių, vandentiekio ar laistymo sistemų. Jeigu tokių yra, pažymėkite jų trasas (pvz., kuoliukais, dažais ant žemės). Tai svarbu, kad kasimo technika nepažeistų esamų tinklų. Jei nesate tikri, galite pasitelkti specialią įrangą kabeliams aptikti arba peržiūrėti sklypo topografinę nuotrauką, kurioje turėtų būti sužymėtos požeminės komunikacijos.
Darbo zonos paruošimas. Teritorijoje, kur vyks kasimas, nuimkite velėną arba dekoratyvinę dangą (jei ten yra veja, trinkelės ir pan.) – vėliau ją galėsite panaudoti sutvarkant aplinką. Ruošiant duobės vietą, palikite pakankamai erdvės aplink planuojamą talpyklos perimetrą – duobė bus gerokai platesnė už patį įrenginį, kad būtų patogu montuoti ir apsipilti smėliu. Paprastai aplink talpyklą paliekamas ~30–50 cm tarpas smėlio užpildui. Taip pat paruoškite trasą vamzdynui: jeigu numatytas ilgas nuotekų vamzdis, galite iš anksto nužymėti jo kryptį nuo namo iki įrenginio kuoliukais ir virve.
Technikos privažiavimas. Įsitikinkite, kad sunkiasvorė technika (ekskavatorius, sunkvežimis su talpykla) gali privažiuoti prie darbų vietos. Jei reikia, laikinai pašalinkite tvoros dalį ar vartelius, per kuriuos technika neįvažiuoja. Taip pat saugokite, kad svoris nepažeistų gerbūvio: galite patiesti medinių lentų ar plieninių lakštų, kur važiuos sunkvežimiai, kad nesugadintų takų ar vejos. Planuodami ekskavatoriaus darbą, iš anksto numatykite vietą, kur jis pasidės iškastą gruntą, kad nereikėtų jo stumdyti kelis kartus.
Elektros tiekimas. Dauguma modernių biologinių valymo įrenginių turi elektrokompresorių (orapūtę) arba siurblį, todėl reikalingas elektros tiekimas iki įrenginio vietos. Pasirūpinkite, kad iš namo būtų išvestas kabelis (pageidautina po žeme, apsauginiame vamzdelyje) iki valymo įrenginio valdymo spintos ar orapūtės dėžutės vietos. Tai darbai, kuriuos geriau atlikti prieš užverčiant tranšėją – pravesti kabelį kartu su nuotekų vamzdžiu ar lygiagrečiai jam. Elektros kabelio galas turi būti sausai izoliuotas, kol jungs orapūtę montuotojai. Nepamirškite išjungti elektros atitinkamame grandinės pertraukiklyje, kai prijunginėsite įrenginį, arba šį darbą patikėkite kvalifikuotam elektrikui.
Medžiagų paruošimas. Susitarkite su montuotojais dėl reikalingų medžiagų: dažniausiai valymo įrenginio montavimui reikia smėlio arba smėlio-cemento mišinio užpildui aplink talpyklą. Iš anksto atvežkite reikiamą kiekį smėlio ir supilkite netoliese (bet taip, kad netrukdytų technikai). Jeigu bus naudojami gelžbetoniniai žiedai ar plokštės (pvz., esant aukštiems gruntiniams vandenims talpyklai inkaruoti ar šulinio dangčiui lyginti su žemės paviršiumi), pasirūpinkite, kad jie būtų pristatyti. Turėkite paruošę ir kitus reikmenis: ventilį (alsuoklį) nuotekų sistemos vėdinimui, šulinių dangčius, termoizoliacines medžiagas vamzdynui, jei jos numatytos projekte. Visa tai geriau sukaupti iš anksto, kad montuotojams atvykus darbai nestabteltų dėl trūkstamų medžiagų.
Suderinimas su kaimynais. Jei įrenginys bus montuojamas netoli kaimyninio sklypo (ypač arčiau nei 3 m iki ribos), pravartu iš anksto informuoti kaimynus apie būsimus darbus. Draugiškas perspėjimas padės išvengti nesusipratimų – galbūt kaimynai patrauks arti ribos esančius daiktus, o jūs būsite ramūs, kad vykdant kasimą netikėtai „neaptiksite“ kokio nors kaimyno įrenginio. Žinoma, jeigu reikalingas raštiškas sutikimas dėl atstumo, jį būtinai gaukite dar prieš pradėdami darbus. Tai oficialus dokumentas, kuriuo kaimynas neprieštarauja, kad valymo įrenginys bus arčiau nei normatyvinis atstumas nuo jo sklypo.
Atlikus šiuos paruošimo darbus, jūsų sklypas bus tinkamai parengtas sutikti nuotekų valymo įrenginio montuotojus. Gerai paruoštas pagrindas ir apgalvotas išdėstymas leis montavimo komandai darbą atlikti greičiau, o jums – išvengti nenumatytų rūpesčių.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Net ir gerai informuoti namų savininkai kartais padaro klaidų ruošdami sklypą ar montuodami nuotekų įrenginį. Štai dažniausiai pasitaikančios klaidos ir patarimai, kaip jų išvengti:
Netinkamas įrenginio lygumas (horizontavimas). Specialistų teigimu, viena dažniausių montavimo klaidų – kreivai, nesilaikant horizonto, pastatytas įrenginys. Jei valymo įrenginys nėra lygiagretus žemės paviršiui, jo darbas gali sutrikti: pavyzdžiui, gali netolygiai tekėti nuotekos tarp kamerų, greičiau susidėvėti oro kompresorius. Norint to išvengti, būtina skirti laiko kruopščiam pagrindo išlyginimui: duobės dugną padengti smėlio sluoksniu ir jį sutankinti, o pastatytą talpyklą būtinai patikrinti gulsčiuku prieš galutinai užpilant smėliu. Kreivumas montavimo pradžioje vėliau beveik nebeįmanomas pataisyti neperkasus, tad tikrinkite horizontą kelis kartus montavimo eigoje.
Nesandarios sujungimų jungtys. Kita dažna klaida – prastai užsandarinti vamzdžių sujungimai (pavyzdžiui, kur namo ištekėjimo vamzdis jungiasi su valymo įrenginiu arba kur išeina vamzdis į infiltravimo sistemą). Net menkas nesandarumas ilgainiui gali privesti prie nuotėkio: nevalytos nuotekos gali imti sunktis į gruntą arba, atvirkščiai, gruntinis vanduo skverbsis į sistemą, perkraudamas valymo įrenginį. Todėl montuojant labai svarbu naudoti kokybiškas tarpines, jungiamąsias dalis ir hermetikus pagal gamintojo rekomendacijas. Patikrinti sandarumą geriausia dar prieš užpilant tranšėjas: užpildykite sistemą vandeniu ir stebėkite, ar kur nors nesiteka.
Neteisingas įrenginio tūrio parinkimas. Planavimo etape pasitaiko klaida, kai parenkamas netinkamo dydžio (per mažo arba per didelio našumo) įrenginys. Per mažas įrenginys nesusidoros su nuotekų kiekiu, o per didelis gali veikti neefektyviai, bakterijos jame „badauja“. Šios klaidos galima išvengti tiksliai įvertinus namo gyventojų skaičių ir vandens suvartojimo įpročius. Paprastai buitinės biologinio valymo įrenginio modeliai nurodo, kokiam gyventojų skaičiui skirti (pvz., 4 asmenų šeimai, 6 asmenims ir pan.). Geriau rinktis šiek tiek didesnį našumą turintį įrenginį (su nedidele atsarga), bet ne radikaliai per didelį. Konsultuokitės su gamintojais arba montuotojais – jie padės apskaičiuoti optimalų variantą.
Neatsižvelgimas į gruntinio vandens sąlygas. Kaip minėta anksčiau, aukštas gruntinis vanduo gali sukelti problemų: jei plastikinė talpykla nėra užpildyta vandeniu ar tinkamai inkaruota, ją gali iškelti iš žemės lygiai taip pat, kaip plūduriuoja statinė vandenyje. Deja, kai kurie savininkai apie tai nesusimąsto ir nepasiruošia – pavyzdžiui, nemontuoja inkaravimo plokštės, neužpila pakankamai smėlio ar neįrengia drenažo. Rezultatas – po stiprių liūčių ar pavasarinio polaidžio įrenginys gali pakilti, nutraukti vamzdžius ir tapti nebenaudojamas. Šios klaidos išvengsite, jei griežtai laikysitės montavimo instrukcijų vietovėse su aukštu vandeniu: montavimo metu talpyklą nuolat laikykite pripildytą bent 1/3 vandeniu, kad svoris priešintųsi iškilimui, ir apsvarstykite betoninio pagrindo įrengimą. Jei montuojate rudenį ar pavasarį, kai vanduo aukštai, galbūt verta palaukti sausros periodo arba naudoti siurblį vandeniui pumpuoti montuojant.
Nepakankamas serviso zonos palikimas. Tai klaida, kai įrenginys užkasamas per giliai ar užverčiamas taip, kad jo dangčio neįmanoma atidaryti arba privažiuoti. Pavyzdžiui, užbaigiant sklypo apželdinimą, kartais užpilama per daug grunto ant dangčio arba aplink pasodinami krūmai, trukdantys privažiuoti. Venkit sodinti medžių ar krūmų arti įrenginio – jų šaknys ilgainiui gali pažeisti talpyklą ar vamzdynus. Taip pat neįkaskite dangčio per giliai: jei norite paslėpti jį vejos lygmenyje, tam naudokite paaukštinimo žiedą, kad dangtis pakiltų iki reikiamo lygio. Palikite laisvą privažiavimo keliuką ar bent jau vietos, kur galėtų privažiuoti išsiurbimo žarna.
Taupymas kokybės sąskaita. Dažna klaida – rinktis pigiausią įrenginį arba nepatyrusius montuotojus, siekiant sutaupyti. Deja, nepatikimi, nesertifikuoti valymo įrenginiai gali neatitikti teisės aktų reikalavimų (pvz., nevalyti azoto ar fosforo iki normos) ir po kelerių metų teks juos keisti. Taip pat nekvalifikuotas montavimas gali lemti neteisingą įrenginio veikimą, dažnus gedimus. Šios klaidos išvengsite pasirinkę patikimus gamintojus ir montuotojus. Ieškokite sertifikuotų įrenginių, pasidomėkite atsiliepimais. Pavyzdžiui, rinkoje gerai vertinami tokie gamintojai kaip „August“ – jų valymo įrenginiai pasižymi funkcionalumu, efektyvumu ir ilgaamžiškumu, vartotojai apie juos atsiliepia itin palankiai. Taip pat įsitikinkite, kad montavimo įmonė turi patirties; geriausia, jei ji suteikia garantiją ne tik įrenginiui, bet ir atliktiems darbams.
Ekspertų rekomendacijos
Kad sklypo paruošimas būtų sklandus, verta atsižvelgti į keletą ekspertų patarimų. Visų pirma, darbų planavimą pradėkite iš anksto. Nuo idėjos įsirengti vietinę nuotekų sistemą iki jos paleidimo gali praeiti keletas mėnesių – ypač dėl projektavimo ir leidimų procedūrų. Neatidėliokite projektavimo darbų paskutinei akimirkai: 2024–2025 m. galiojantys reglamentai reikalauja projekto suderinimo, todėl tam skirkite laiko.
Antra, patikėkite darbus kvalifikuotiems specialistams. Nors teoriškai dalį paruošimo darbų (pvz., žemės kasimo) galima atlikti ir savarankiškai, praktika rodo, kad geriausius rezultatus pasieksite, jei visą montavimo procesą vykdys patyrusi komanda. Profesionalūs montuotojai užtikrins, kad įrenginys sumontuotas teisingai: nuo tinkamo gylio, nuolydžio ir išlyginimo iki sistemos testavimo po įrengimo. Be to, jie dažnai gali patarti, kaip optimaliai paruošti sklypą konkrečiomis sąlygomis – pavyzdžiui, ką daryti radus akmeningą gruntą ar kaip elgtis netikėtai aptikus seną drenažą kasimo vietoje. Įmonė Biomudas, turinti ilgametę patirtį nuotekų sistemų srityje, rekomenduoja klientams visus etapus – nuo konsultacijos, projekto iki montavimo ir dokumentų pridavimo – patikėti vienam rangovui. Taip išvengsite situacijos, kai skirtingi rangovai permetinėja atsakomybę vieni kitiems, ir būsite tikri, kad valymo įrenginio montavimas atliktas laikantis gamintojo reikalavimų bei teisės aktų.
Trečia, planuokite priežiūrą dar prieš įrenginio paleidimą. Pasidomėkite, kokios periodinės priežiūros reikalaus jūsų pasirinktas biologinis nuotekų valymo įrenginys. Iškart susitarkite, kas atliks pirmąjį aptarnavimą, kokių bakterijų preparatų reikės startui (jei reikia), kaip stebėti įrenginio darbą. Gerai paruoštame sklype turėtų būti palikta vietos ne tik privažiuoti asenizacinei mašinai, bet ir pastatyti orapūtės kompresorių dėžutei, atlikti vandens mėginių paėmimą, jei to reikalautų aplinkosaugos patikrinimai.
Galiausiai, nepamirškite teisinių niuansų užbaigus darbus. Įrengus valymo įrenginį, jį reikia priduoti eksploatacijai. Tai apima ir dokumentų pateikimą (projekto, deklaracijos apie statybos užbaigimą ar pan.), ir galbūt Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos (NTIS) duomenų atnaujinimą. Nuo 2023 m. pradžios Lietuvoje veikia NTIS, kurioje kaupiami duomenys apie individualius įrenginius, jų techninę priežiūrą bei nuotekų išvežimą. Patartina po montavimo užregistruoti savo įrenginį šioje sistemoje – tai padės sekti priežiūros terminus, o ateityje galbūt palengvins ir namo pardavimą, nes turėsite visus reikalingus dokumentus.
Išvados
Sklypo paruošimas prieš nuotekų valymo įrenginio montavimą – tai procesas, reikalaujantis tiek žinių apie teisės aktus, tiek praktinių įgūdžių planuojant žemės darbus. Aiškiai sudėliojus veiksmus – nuo dokumentacijos sutvarkymo, tinkamos vietos parinkimo pagal atstumus nuo objektų, reljefo ir grunto įvertinimo iki konkrečių paruošiamųjų darbų atlikimo – galima išvengti daugybės problemų montuojant ir eksploatuojant įrenginį. Vadovaukitės šiame straipsnyje pateiktais patarimais: laikykitės įstatymų (paminėjome svarbiausius, tokius kaip Statybos techninis reglamentas, Nuotekų tvarkymo reglamentas, geriamojo vandens higienos normos), nebijokite konsultuotis su specialistais, rinkitės patikimą įrangą ir rangovus. Taip užtikrinsite, kad jūsų nuotekų įrenginio montavimas vyks sklandžiai, o pati sistema tarnaus ilgai ir be rūpesčių, saugodama aplinką bei jūsų namų aplinkinius vandenis nuo taršos.
Biomudas primena, jog teisingai paruoštas sklypas ir profesionaliai atliktas montavimas – geriausia investicija į švarų ir tvarkingą namų ūkio nuotekų tvarkymą. Pasinaudokite pilnu paslaugų paketu – nuo konsultacijos iki montavimo ir dokumentų sutvarkymo – ir mėgaukitės ramybe žinodami, kad viskas atlikta tinkamai. Jūsų namų aplinka bus švari, o sistema atitiks 2024–2025 m. keliamus reikalavimus bei tarnaus daugybę metų.
Naudoti informacijos šaltiniai:
- Nemuno krašto laikraštis “Naujasis Gėlupis” – „Nuotekų valymo įrengimai: dažniausiai užduodami klausimai“ (2021-10-05)
- VTPSI – „Ar reikalingas statybos leidimas norint įsirengti individualų nuotekų valymo įrenginį?“ (2021-10-06)
- Laikraštis „Plungė“ – „Kaip yra įrengiami nuotekų valymo įrenginiai?“ (2021-11-03)
- Viskas.lt – „Nuotekų valymo įrengimas“ (straipsnis apie BVĮ veikimą, talpas ir reglamentus, 2020)
- Aplinkos ministerija – „Nuo 2030 m. – papildomi reikalavimai individualių nuotekų tvarkymo įrenginiams“ (2024-07-16)
