Biologiniai nuotekų valymo įrenginiai – populiarus sprendimas individualiems namų ūkiams, nes užtikrina efektyvų nuotekų išvalymą ir yra gana lengvai prižiūrimi. Tačiau viena svarbiausių tokio biologinio įrenginio priežiūros užduočių yra reguliariai šalinti susikaupusį dumblą. Perdirbant buitines nuotekas, įrenginyje nusėda organinių atliekų nuosėdos – susidaro vadinamasis perteklinis dumblas. Laikui bėgant jis užpildo įrenginio kameras, todėl dumblo išvežimas tampa būtinas, kad nuotekų valymo įrenginys veiktų sklandžiai, neskleistų kvapų ir neterštų aplinkos. Kyla klausimas – kaip dažnai tą daryti ir kokių taisyklių bei rekomendacijų laikytis 2024–2025 m. Lietuvoje?
Gamintojų rekomendacijos dėl dumblo šalinimo dažnio
Tikslaus universalaus intervalo, tinkančio visiems, nėra – dumblo šalinimo dažnį pirmiausiai rekomenduoja pats įrenginio gamintojas. Patikimi Lietuvos gamintojai pateikia savo gaires:
Traidenis. „Traidenis“ gamina skirtingų modifikacijų įrenginius, tačiau daugumos individualiems namams skirtų modelių specifikacijose nurodoma, kad perteklinį dumblą reikėtų šalinti maždaug kartą per metus (esant įprastam naudojimui). Pavyzdžiui, nedidelio (iki ~4 gyventojų) biologinio įrenginio NV-1 modelio techniniai duomenys rodo, jog atliekų šalinimo dažnis – 1–2 kartus per metus. Tai reiškia, kad įprastai pakanka vieno dumblo išsiurbimo per metus, tačiau, esant didesnei apkrovai, gali prireikti ir dviejų kartų. Taip pat „Traidenis“ pažymi, kad eksploataciniai kaštai apima būtent elektros sąnaudas bei dumblo išvežimo paslaugą – pastarosios prireikia vidutiniškai kartą per metus, o jos kaina priklauso nuo kiekio ir regiono (paprastai 30–100 € už išvežimą). Gamintojas akcentuoja, jog tai neatsiejama reguliarios priežiūros dalis, užtikrinanti ilgaamžį įrenginio darbą.
August ir Ko. Bendrovės „August“ atstovai taip pat rekomenduoja dumblo priežiūrą vykdyti ne rečiau kaip kartą per metus. Jų teigimu, dažnis labai priklauso nuo realaus įrenginio naudojimo intensyvumo, tačiau standartinė praktika – kas metai atlikti pilną aptarnavimą, į kurį įeina ir perteklinio dumblo pašalinimas. „August“ specialistai pataria orientuotis ne vien į kalendorių, bet ir į faktinę dumblo būklę: jeigu atlikus paprastą patikrinimą (apie jį plačiau – kitame skyriuje) matyti, kad dumblo koncentracija viršija leistinas ribas, laukti nustatyto termino nereikėtų. Įprastomis sąlygomis dumblo šalinimas August įrenginiuose dažniausiai vykdomas 1 kartą per metus, nors intensyviai eksploatuojant gali prireikti ir 2 kartų per metus ar net dažniau. Gamintojas pabrėžia, kad reguliari profilaktika padeda išvengti rimtesnių gedimų.
Feliksnavis. Kitas žinomas gamintojas – „Feliksnavis“ – nurodo, jog perteklinio dumblo kaupimosi tempas priklauso nuo daugybės veiksnių, todėl intervalas gali svyruoti. Paprastai jų įrenginiuose dumblo siurbimas atliekamas nuo 1 iki 4 kartų per metus. Tokia plati amplitudė reiškia, kad mažai apkrautam įrenginiui gali pakakti ir vienintelio išvalymo per metus ar net rečiau, o štai pilnu pajėgumu dirbančiam, pavyzdžiui, didelę šeimą aptarnaujančiam įrenginiui, dumblą gali prireikti šalinti kas keli mėnesiai. „Feliksnavis“ ekspertai pataria naujakuriams pirmuosius metus stebėti savo sistemos darbą ir dumblą šalinti pagal poreikį – taip išsiaiškinsite optimalų dažnį konkrečiai jūsų namų ūkiui. Svarbiausia – neperžengti ribos, kai dumblas pradeda trukdyti įrenginio darbui.
Pastaba: šiuolaikiniai biologiniai valymo įrenginiai gali turėti skirtingas dumblo kaupimo technologijas. Pavyzdžiui, „Traidenis“ siūlo modifikacijas su dumblo sausinimo maišais ar atskiru dumblo tankintuvu. Tokiais atvejais išsiurbimo intervalas gali būti ilgesnis – sausinimo maišas prisipildo per maždaug 2–3 metus, o tankintuve sutankintą dumblą išvežti pakanka kas 3–4 metus. Vis dėlto dauguma individualiems namams skirtų sistemų neturi tokių priedų, tad jų savininkams orientacinis grafikas išlieka 1 kartas per metus (arba pagal realią situaciją).
Kas lemia dumblo šalinimo dažnį?
Dumblo kaupimosi greitis ir būtino išvežimo periodiškumas kiekvienuose namuose gali skirtis. Pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką dumblo šalinimo dažniui, yra šie:
Gyventojų skaičius. Kuo daugiau žmonių naudojasi nuotekų sistema, tuo didesnis nuotekų srautas ir organinių medžiagų kiekis patenka į įrenginį. 4–5 asmenų šeima dumblą prikaups greičiau nei, tarkime, dviejų žmonių namų ūkis. Jei įrenginys aptarnauja daugiau gyventojų, gali prireikti dažnesnio aptarnavimo (2–3 kartus per metus), ypač jei pats įrenginys parinktas maksimaliai apkrovai.
Naudojimo intensyvumas. Skiriasi namų ūkių vandens naudojimo įpročiai – vieni taupesni, kiti sunaudoja daug vandens (daug skalbia, dažnai maudosi vonioje, leidžia vandenį sodui laistyti ir pan.). Daug vandens ir organinių medžiagų (maisto likučių, riebalų, popieriaus ir t. t.) generuojantis ūkis sparčiau pripildo įrenginį dumblo nuosėdomis. Taip pat svarbu, kokios medžiagos patenka: pvz., jei dažnai naudojamos riebios buitinės atliekos, jos gali kauptis kaip dumblas greičiau.
Sezoniškumas ir naudojimo režimas. Jeigu nuotekų valymo įrenginys veikia nuolat gyvenamame būste, dumblas kaupiasi tolygiai visus metus. Tačiau sodo nameliuose ar sezoninėse sodybose, kur įrenginys naudojamas tik šiltuoju sezonu ar savaitgaliais, situacija kitokia. Vasaros pabaigoje dumblas gali būti prisikaupęs pakankamai, tad patartina jį pašalinti prieš ilgesnę pertrauką (pvz., žiemos laikotarpiu), kad per žiemą įrenginys neliktų pilnas dumblo. Kita vertus, jei per žiemą įrenginys nenaudojamas, dumblas tuo metu nebekaupsis – tokiu atveju išvalymą galima atlikti rečiau. Sezoninis naudojimas dažnai lemia, kad dumblo šalinimas bus reikalingas kartą per metus (pvz., po aktyvaus sezono). Nuolatinėse gyvenamosiose vietose intervalą labiau nulems kiti minėti veiksniai (gyventojų skaičius, įpročiai).
Įrenginio dydis ir technologija. Mažesnės talpos arba riboto našumo valymo įrenginys prisipildys greičiau, palyginti su didesnio tūrio įrenginiu aptarnaujančiu tą patį nuotekų kiekį. Todėl jei namų ūkiui parinktas minimalios galios įrenginys (pvz., ant popieriaus skirtas 4 asmenims, o realybėje nuolat gyvena 5–6), dumblą gali tekti šalinti dažniau. Taip pat skirtingi technologiniai sprendimai (pvz., aeracinė sistema su aktyviuoju dumblu, membraniniai filtrai, atskiros nusodinimo kameros) lemia, kiek dumblo kaupsis ir kaip greitai jį reikia šalinti. Verta laikytis būtent savo modelio gamintojo rekomendacijų – jos parengtos įvertinus konkrečios sistemos parametrus.
Apibendrinant: dumblo išvežimo dažnis labai individualus. Visada geriau orientuotis į realią įrenginio būklę, o ne vien kalendorinę datą. Jei pastebite ženklus, kad dumblą reikia šalinti (apie tai – kitame skyriuje), nelaukite nustatyto grafiko. Kita vertus, jeigu naudojimo intensyvumas mažas, neverta šalinti dumblo pernelyg anksti – biologiniam procesui palaikyti įrenginyje visada turėtų likti dalis aktyvaus dumblo.
Kaip atpažinti, kad dumblas viršija normą?
Labai svarbu nepraleisti momento, kai laikas šalinti dumblą. Uždelsti negalima – per ilgai nevalant, sutrinka įrenginio darbas, o tuomet jau gali tekti spręsti rimtesnes problemas (užsikimšusi filtracija, sugedusi orapūtė ir pan.). Štai keli požymiai, rodantys, jog perteklinis dumblas jau kaupiasi per ilgai:
Nemalonus kvapas. Tinkamai prižiūrimas biologinis įrenginys paprastai neskleidžia kvapų aplinkoje. Jei prie įrenginio ar ištekėjimo zonos (infiltracinio lauko, griovio) pradeda sklisti intensyvus blogas kvapas, tai gali byloti apie dumblo perteklių arba sutrikusią biologinę pusiausvyrą sistemoje. Kvapas atsiranda, kai dumblas pradeda pūti anaerobinėmis sąlygomis, išsiskiria sieros vandenilis ir kiti dvoką skleidžiantys junginiai – tai ženklas, kad reikia nedelsiant valyti įrenginį.
Burbuliavimas, putos. Įprasto darbo metu įrenginio viduje (aeracinėje kameroje) matomas tolygus oro burbuliavimas, kurį sukelia orapūtė, tačiau perteklinis dumblas gali išbalansuoti šį procesą. Jei pastebite neįprastai stiprų burbuliavimą, putų susidarymą, o kartais net dumblo burbuliukų veržimąsi į paviršių, tai reiškia, kad sistemoje susikaupė per daug organinių nuosėdų. Perteklinis dumblas sunkiai praleidžia orą, dalis jo pradeda irti be deguonies, susidaro dujų burbulai, kurie iškilę sukelia putų „kalną“. Toks reiškinys – aiškus signalas, kad metas išsiurbti dumblą.
Paviršiaus pakitimai ir aukštas lygis. Atidarius valymo įrenginio dangtį, galima vizualiai apžiūrėti, kaip atrodo vidus. Jei matote storą susikaupusio dumblo sluoksnį, ypač antrinėje nusodinimo zonoje, arba dumblas pakilęs taip aukštai, kad beveik siekia ištekėjimo angas – tai pavojinga. Normaliomis sąlygomis virš dumblo sluoksnio turėtų būti pakankamai vandens. Be to, perteklinis dumblas gali sudaryti plutą, keisti paviršiaus spalvą (pvz., matyti tamsiai rudos nuosėdos). Dumblo lygio pakilimas virš normos rodo, kad talpa beveik pilna – laikas organizuoti išsiurbimą.
Prastesnė išvalytų nuotekų kokybė. Dar vienas ženklas – pastebimai suprastėjusi iš įrenginio ištekančio vandens kokybė. Jei anksčiau vanduo po valymo buvo skaidrus ir bekvapis, o dabar tapo drumzlinas, atsirado kvapas ar spalva, tai signalizuoja apie sistemos apkrovimą dumblu. Perteklinis dumblas gali imti patekti į ištekėjimą, užkimšti infiltracijos sistemas arba grįžti į namų kanalizaciją. Todėl pokyčiai išvalyto vandens išvaizdoje – rimtas įspėjimas.
Paprastas testas dumblo kiekiui nustatyti. Specialistai pataria bent kartą per kelis mėnesius atlikti nesudėtingą bandymą: per skaidrų indą (pvz., stiklainį) pasemkite iš biologinio įrenginio truputį mišinio – vandens su dumblu (geriausia – iš aeracinės kameros ar ten, kur dumblas labiausiai susimaišo). Palikite indą ~30 minučių ramiai pastovėti. Per tą laiką dumblas nusės indo dugne. Tuomet įvertinkite – jeigu dumblo nuosėdos sudaro apie 60–70 % bendro tūrio (t.y. daugiau nei pusę stiklainio), vadinasi, įrenginys perkrautas dumblu ir jį reikia kuo greičiau šalinti. Jeigu dumblinų nuosėdų mažiau (pvz., trečdalis tūrio ar dar mažiau), galite dar kurį laiką palaukti ir pakartoti testą vėliau. Svarbu: prieš imant mėginį, patariama bent 2–3 valandoms išjungti orapūtę, kad dumblas įrenginyje nusistovėtų – taip testas bus tikslesnis. Po patikros orapūtę vėl įjunkite.
Kodėl svarbu laiku šalinti dumblą?
Reguliarus dumblo šalinimas suteikia ne vieną praktinę naudą tiek įrenginiui, tiek pačiam vartotojui:
Sklandus įrenginio darbas. Laiku išvalius dumblą, nuotekų valymo įrenginys veikia optimaliomis sąlygomis. Aeracija vyksta efektyviai, bakterijos turi pakankamai erdvės ir maistinių medžiagų, todėl nuotekos išvalomos kokybiškai. Priešingai, uždelsus išvežti dumblą, jis pradeda trukdyti orapūtės darbui, mažėja aktyvaus dumblo efektyvumas, o galiausiai gali užsikimšti ištekančios vandens angos ar infiltracinis laukas. Išvalytas laiku dumblas garantuoja, kad jis nepateks į infiltracijos sistemą ir neužkimš jos – tai ypatingai svarbu, nes užterštas dumblu grunto filtras nebepasisavins vandens, ir nuotekos gali imti grįžti atgal į sistemą ar net į namus.
Ilgesnis įrangos tarnavimo laikas. Orapūtė (oro kompresorius) ir kitos sudedamosios dalys dirba žymiai lengviau, kai dumblas neviršija normos. Per didelis dumblingumas priverčia kompresorių veikti maksimaliu režimu, dėl to jis greičiau dėvisi ir gali perkaisti ar sugesti. Taip pat dumblo perteklius gali pakenkti siurbliams, vamzdynams. Atlikdami profilaktinį valymą (kartu patikrindami, pvz., orapūtės filtrus) apsaugote savo investiciją – įrenginys tarnaus dešimtmečius be didelių gedimų. Maža to, daugelis gamintojų garantines sąlygas sieja su tinkama priežiūra, tad reguliarus aptarnavimas padės išlaikyti garantiją.
Jokio nemalonaus kvapo ir estetinių problemų. Tinkamai eksploatuojamas biologinis įrenginys nesukelia nepatogumų gyventojams ar kaimynams. Nėra blogo kvapo kieme, nėra rizikos, kad per perpildytą sistemą nuotekos ištekės į aplinką. Ypač mažesniuose sklypuose tai aktualu, kadangi įrenginys įrengtas netoli namų – niekas nenori užuosti kanalizacijos kvapo savo terasoje. Laiku pašalinus dumblą, sistema lieka sandari ir tvarkinga.
Aplinkosaugos reikalavimų laikymasis. Nuo 2024 m. Lietuvoje įsigaliojo griežtesnė individualių nuotekų sistemų kontrolė. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą biologinius valymo įrenginius turintys gyventojai privalo bent kartą per metus atlikti laboratorinį išleidžiamo vandens tyrimą, kad įsitikintų, jog išvalytos nuotekos atitinka normas ir neteršia aplinkos. Akivaizdu, jog nepriežiūrimas, dumblu užleistas įrenginys tų normų neatitiks – tai gali užtraukti baudas ar net įrenginio veiklos apribojimus. Be to, galioja Nuotekų tvarkymo reglamentas bei Nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo reikalavimai, kurie nustato, kaip turi būti eksploatuojami tokie įrenginiai ir tvarkomas susidarantis dumblas. Laikydamiesi šių teisės aktų (tiesiog užtikrindami tvarkingą priežiūrą) ne tik saugote gamtą, bet ir vykdote įstatymų reikalavimus – to nepaisyti tiesiog negalima.
Dažniausios vartotojų klaidos ir kaip jų išvengti
Eksploatuojant biologinį nuotekų įrenginį, pasitaiko tam tikrų klaidų, kurios gali pakenkti sistemos darbui. Štai kelios dažnai pasitaikančios ir patarimai, kaip jų išvengti:
Per ilgai delsia šalinti dumblą. Viena dažniausių klaidų – laukti iki paskutinės akimirkos. Kai kurie vartotojai pamiršta ar sąmoningai atidėlioja dumblo išvežimą, kol atsiranda rimti požymiai (smarvė, užsikimšimai). Sprendimas paprastas – sudarykite priežiūros grafiką. Užsirašykite, kada paskutinį kartą siurbėte dumblą, ir preliminariai pažymėkite kitą datą (pvz., po 12 mėnesių). Net jei manote, kad dar nereikia, bent jau patikrinkite įrenginį. Geriau profilaktiškai išvalyti šiek tiek per anksti, nei per vėlai.
Šalina dumblą netinkamai. Kartais gyventojai bando sutaupyti ir dumblą šalinti savarankiškai, neturėdami tam tinkamos įrangos ar žinių. Pavyzdžiui, semia kibirais, pila kažkur sklype į duobę ar pan. – tai ne tik neefektyvu, bet ir neteisėta. Išsiurbtame nuotekų dumble gausu kenksmingų medžiagų (patogenų, sunkiųjų metalų, cheminių junginių), todėl jo negalima tiesiog pilti ant žemės ar į kompostą neapdoroto. Venkite šios klaidos – visada kreipkitės į licencijuotus asenizacijos paslaugų teikėjus, kurie specialia technika išsiurbs ir saugiai išveš dumblą į nuotekų tvarkymo įmonę. Tai užtikrins, kad atliekos sutvarkytos pagal įstatymus, o jūs neturėsite problemų su aplinkos apsaugos pareigūnais.
Naudoja netinkamas chemines priemones. Biologinis valymo įrenginys – gyva sistema, kur svarbiausią darbą atlieka bakterijos. Vartotojai neretai daro klaidą, pildami į kanalizaciją agresyvias chemines medžiagas: chloro turinčius valiklius, tirpiklius, alyvas, antibiotikus ar kitus vaistus. Šios medžiagos nuskurdina bakterijų populiaciją, dėl ko sumažėja valymo efektyvumas ir kaupiasi daugiau neperdirbto dumblo. Stenkitės rinktis biologijai draugiškas buitines priemones (eko valiklius, saikingai naudoti skalbiklius, nedaurti kenksmingų cheminių atliekų). Taip pat niekada nepilkite į sistemą naftos produktų, rūgščių, pesticidų likučių. Jeigu tenka vartoti agresyvesnes medžiagas (pvz., dezinfekcijai), darykite tai rečiau ir mažais kiekiais.
Mėgina „pagerinti“ sistemą papildomomis bakterijomis. Rinkoje siūlomi įvairūs bakterijų preparatai nuotekų įrenginiams. Nors jie skirti skatinti nuotekų skaidymą, gamintojų (tiek „Traidenis“, tiek „August“ ir kt.) rekomendacijos dažnai atgraso naudoti tokius priedus reguliariai. Tinkamai suprojektuotas biologinis įrenginys pats užsiaugina reikalingą mikroorganizmų kiekį iš buityje esančių medžiagų. Papildomai pripylus pirktinių bakterijų ar fermentų, galite išbalansuoti susiformavusią mikroflorą. Taip pat nepatartina berti mielių, pilti pasenusių uogienių ir pan. – tai populiarūs „liaudiški“ patarimai, kurie iš tiesų nėra naudingi. Geriausia palikti sistemą veikti natūraliai, o jei kažkas sutrikę – kreiptis į specialistus, užuot eksperimentavus su priedais.
Nepaiso gamintojo instrukcijų. Kiekvieno įrenginio dokumentacijoje nurodyta, ko negalima mesti į kanalizaciją (pvz., vystyklų, higieninių priemonių, statybinių šiukšlių), kaip prižiūrėti orapūtę, kaip elgtis per ilgesnes pertraukas (išvykus atostogų ir pan.). Dažna klaida – ignoruoti šiuos reikalavimus. Pavyzdžiui, jei į sistemą pateks daug biologiškai nesuyrančių atliekų, dumblas užsiterš ir kaupsis greičiau nei numatyta. Arba jei niekada netikrinsite orapūtės filtro, jis užsikimš ir sumažės oro tiekimas – dėl to vėlgi kenčia bakterijos ir didėja dumblo kiekis. Perskaitykite gamintojo instrukciją ir jos laikykitės: tai padės išvengti daugelio problemų.
Išvada
Reguliarus dumblo šalinimas – tai raktas į sklandų ir ilgalaikį biologinio nuotekų valymo įrenginio darbą. Apibendrinant, daugumai individualių sistemų rekomenduojama dumblą išsiurbti bent kartą per metus, nebent gamintojas ar konkretus naudojimo atvejis leidžia ilgiau. Visada stebėkite savo įrenginį: jei juntate kvapą, matote burbuliavimą ar kitus pokyčius – nedelskite. Laiku atliktas dumblo išvežimas padės išvengti rimtesnių bėdų, sutaupys pinigų (nes nereikės remontuoti sugadintos įrangos), apsaugos aplinką ir jūsų pačių kiemą nuo taršos. Investuokite truputį laiko ir lėšų į periodinę priežiūrą, ir jūsų nuotekų valymo įrenginys patikimai tarnaus daugelį metų, užtikrindamas švarą bei komfortą namuose.
Šaltiniai:
- Perteklinio dumblo šalinimas: ką derėtų žinoti? (Gargždai.lt)
- Ekspertų patarimai dėl dumblo šalinimo (Ekspertai.lt)
- Nuotekų valymo įrenginio NV-1A Traidenis aprašymas (Lankava.lt)
- „Traidenis“ įrenginių priežiūros patarimai (Ekspertai.lt)
- Naujieji reikalavimai individualių nuotekų įrenginių savininkams (AtviraKlaipėda.lt)
- Nuotekų dumblo tvarkymo svarba (Vilkmerge.lt)
