Skaičiuoklė
  • Ekspertų patarimai

Kaip biologinis įrenginys veikia kartu su lietaus kanalizacija ar drenažu?

Biologinis nuotekų valymo įrenginys (BNVI) namų ūkiuose puikiai išsprendžia buitinių nuotekų valymą, tačiau dažnai „užkliūna“ už gretimos temos – lietaus kanalizacijos ir sklypo drenažo. Kur nuvesti stogų, kiemo dangų ir drenažo vandenį? Ar galima jį kažkaip „prijungti“ prie BNVI? Kaip šios sistemos sąveikauja esant aukštam gruntiniam vandeniui, dideliems liūčių pikams ar šlaitiniam reljefui? Šis išsamus gidas suplanuotas taip, kad 2024–2025 m. Lietuvos privačių namų ūkių savininkai aiškiai suprastų techniką, teisę ir praktiką, o kartu gautų konkrečius prevencijos, eksploatacijos bei serviso patarimus.

Kodėl būtina atskirti buitines nuotekas nuo lietaus vandens?

Teisė ir logika

  • Buitinės nuotekos privalo būti valomos pagal Nuotekų tvarkymo reglamentą ir atitikti nustatytus išvalymo rodiklius.

  • Paviršinės nuotekos (lietus, tirpsmo vanduo) valomos ir tvarkomos pagal paviršinių nuotekų reikalavimus; jos nėra buitinės nuotekos ir neturi būti maišomos su BNVI srautu.

  • Vandens įstatymas, Aplinkos apsaugos įstatymas, Statybos įstatymas ir atitinkami statybos techniniai reglamentai apibrėžia, kad inžinerinės sistemos turi būti suprojektuotos taip, jog nebūtų taršos ir hidraulinių avarijų rizikos.

Technologija ir biologija

  • Biologinis procesas BNVI sukurtas organikai (BDS), azotui, fosforui šalinti. Jei į BNVI patenka didelis lietaus kiekis, sistema atskiesta ir/arba hidrauliškai perkraunama:

    • nuplaunamas aktyvusis dumblas,

    • gali atsirasti drumstas išbėgimas,

    • krinta temperatūra ir ištirpusio deguonies balansas,

    • sutrinka nitrifikacija/denitrifikacija ir fosforo šalinimas.

  • Dideli lietaus pikai per trumpą laiką išplauna nusodinimo zoną – tai tiesioginis kelias į neatitiktį reglamentui, kvapus ir serviso iškvietimus.

Išvada: lietaus vanduo turi savo kelią (infiltracija/retencija/atskiras išleidimas), o BNVI – savo. Maišymas – techninė, teisinė ir finansinė klaida.

Pagrindiniai komponentai sklype: kas su kuo „kalbasi“?

  • BNVI – vienos ar kelių kamerų įrenginys su orapūte, bioįkrova/difuzoriais, nusodinimu; kai kada – valdikliais (ciklinė aeracija).

  • Siurblinė – jei savaiminis nuolydis neįmanomas, nuotekos ar išvalytas vanduo pumpuojami iki išleidimo/infiltracijos taško.

  • Lietaus kanalizacija – stogų ir kietų dangų vanduo; gali turėti smėliagaudes, lapų gaudykles, naftos gaudykles (jei garažai, aikštelės).

  • Sklypo drenažas – gruntinio vandens ir perteklinės drėgmės nusausinimui; paprastai žemiau lygio, jungiamas į rinktuvus ar atskirą išleistuvą.

  • Infiltracija / retencija – šuliniai, drenažo tranšėjos, infiltracinės kasetos, paviršinės pievos ir pan., skirtos lietaus ar išvalytų nuotekų sugėrimui/užlaikymui.

  • Išleidimas į griovį/recipiento – tik turint teisėtą pagrindą ir laikantis sąlygų.

 

Svarbu: buitinės (į BNVI) ir paviršinės (lietaus/drenažo) linijos – atskiros nuo pirmos dienos.

Tipiniai sklypo scenarijai ir saugi sąveika

1) Normalus GVL, lygesnis reljefas, pakankamai vietos infiltracijai

  • BNVI → infiltracinis šulinys išvalytam vandeniui, su atskiru šuliniu nuo drenažo.

  • Stogų lietaus vanduo → infiltracinės kasetos arba infiltracinė tranšėja (separuota nuo BNVI infiltracijos).

  • Sklypo drenažas → atskiras rinktuvas, išleidimas į griovį (jei leidžiama) arba į atskirą infiltravimo sistemą.

2) Aukštas GVL, sunki infiltracija, drenažas būtinas

  • BNVI → dažniau išleidimas į recipiento (griovį) per išvalyto vandens siurblinę arba į aukščiau esantį sklypo pakraštį (projekto sprendinys).

  • Lietaus vanduo ir drenažas → retencija + kontroliuotas išleidimas į tą patį recipiento tinklą, tačiau hidrauliškai atskirtas nuo BNVI (be tiesioginių sujungimų).

  • Atbuliniai vožtuvai ir slėgio „grįžimo“ prevencija – būtini.

3) Šlaitinis sklypas su stipria lietaus nuoplova

  • BNVI nestatyti „nuokalnės taške“, kur bėga lietaus srautai; numatyti pralaidas, nuožulas, pievas srauto sulėtinimui.

  • Infiltracija skaidoma „keliais laipsniais“ – nuo kietų dangų → kasetos → pieva → galiausiai recipiento.

  • BNVI ventiliacija ir dangčiai – aukščiau „vagoje“ bėgančio vandens; prireikus – pakelti liukus, užtikrinti neįplaukimą.

Ką galima ir ko griežtai negalima daryti?

Daryti

  • Lietaus, drenažo ir buitinius srautus projektuoti atskirai.

  • Numatyti retenciją (infiltracines kasetes, šulinius) stogų vandeniui – taip saugomas BNVI nuo pikų.

  • Aukšto GVL atveju – naudoti inkaravimą, atbulinius vožtuvus, signalizaciją siurblinėse.

  • Pasirinkti atskiras infiltracijas: vieną išvalytoms buitinėms nuotekoms, kitą lietaus vandenims (ir dar atskirą drenažui).

  • Numatyti avarinį maršrutą (kontroliuojamą) itin dideliems liūčių pikams.

Griežtai negalima

  • Jungti stogų/kiemo lietaus į BNVI įvadą arba į nuotekų siurblinę.

  • Leisti BNVI išvalytą vandenį tiesiai į lietaus kolektorių be nustatytų sąlygų/leidimų.

  • Vesti BNVI išvalytą vandenį į drenažo šulinius, kurie surenka gruntinį vandenį – tai hidrauliškai klaidinga.

  • Tą pačią infiltracinę zoną naudoti ir lietui, ir BNVI, ir drenažui – sistema praras pralaidumą, kils grįžtamasis spaudimas į BNVI.

Hidraulinė apkrova ir biologija: kas vyksta per liūtis?

  • Skiedimas: lietus atskiedžia organiką – bakterijos „badauja“, procesas stringa.

  • Išplovimas: staigus srauto padidėjimas trumpam „išneša“ dumblą į išbėgimą – drumstis, kvapai, karštas servisas.

  • Aušinimas: šaltas liūties vanduo sumažina temperatūrą – nitrifikacija lėtėja, krinta išvalymas.

  • DO disbalansas: orapūtė suprojektuota buitinio srauto DO poreikiui; lietus keičia reaktoriaus dinamiką, formuojasi anaerobinės zonos.

Morale: atskirti sistemas – mažiausia kaina ir didžiausias patikimumas.

Drenažo poveikis: aukštas gruntinis vanduo ir grįžtamasis slėgis

  • Aukštas GVL reiškia, kad infiltracijos talpa/šulinys prisipildys greičiau; jei BNVI išleidimas suprojektuotas neteisingai, vanduo spaus atgal į įrenginį.

  • Privalomi: atbuliniai vožtuvai, siurblinės signalizacija, galbūt hidraulinis atskyrimas tarp BNVI ir drenažo išleidimo.

  • Inkaravimas: kai GVL aukštas, BNVI reikia „pririšti“ prie pamatinės plokštės – kitaip pavasarį tuščias bakas iškils („plaukimas“).

  • Praplovimas: drenažo šulinių ir latakų periodinis praplovimas palaiko pralaidumą po smėlio/lapų.

Projektavimo principai: kaip „sutarti“ visoms trims sistemoms

Zonavimas

  • BNVI, lietaus infiltracija ir drenažas – atskiruose taškuose/zonose.

  • Vadovautis sanitariniais atstumais, reljefo kryptimi, vėjo rože (dėl kvapų sklaidos, nors tinkamai veikiančiam BNVI kvapai neatsiranda).

Infiltracija

  • Lietaus – į kasetes/tranšėjas prie kietų dangų; smėliagaudės/lapų gaudyklės prieš įleidimą.

  • BNVI išvalytų – į atskirą infiltracinį šulinį (ar lauką) su kontroliniu liuku; išlyginimo tūriai, kad nekiltų „banga“.

  • Drenažo – į atskirą rinktuvą arba kontroliuojamą išleidimą; nederinti su BNVI.

Siurblinės

  • Jei BNVI išleidimas prieš recipientą aukščiau – naudoti išvalyto vandens siurblinę.

  • Siurblinės skaičiuojamos pagal piko debitą; plūdės nustatytos taip, kad siurblys „nekapotų“.

  • Atbuliniai vožtuvai, vėdinimas, signalas (aukšto lygio): būtina.

Ventiliacija

  • Namo stogo vėdinimo stovas – pagrindinis „kamino“ kanalas buitinėms dujoms.

  • BNVI ventiliaciniai sprendiniai – pagal gamintoją; neprijungti prie lietaus vėdinimo.

  • Vėjo atžvilgiu – vengti vėdinimo išleidimo ties terasomis, atidaromais langais.

Teisiniai aspektai: ką paminėti projektuojant

  • Nuotekų tvarkymo reglamentas – buitinėms nuotekoms (BNVI reikalavimai, išleidimo sąlygos).

  • Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas/taisyklių rinkinys – lietaus vandenims.

  • Vandens įstatymas, Aplinkos apsaugos įstatymas – bendrieji principai ir atsakomybės.

  • Statybos įstatymas ir statybos techniniai reglamentai (STR) – projektavimo, atstumų, prijungimo reikalavimai.

  • Savivaldybės taisyklės – dėl prijungimo prie lietaus tinklų (jei tokie yra) ir dėl išleidimo į griovius.

  • NTIS – BNVI registracija, jei taikoma, eksploatacijos duomenų tvarkymas.

Priežiūra ir eksploatacija: kas aktualu, kai šalia – lietaus ir drenažo sistemos

Ką tikrinti reguliariai

  • Orapūtės priežiūra: filtrai (1–3 mėn.), membranos (pagal būklę), žarnos/sąvaržos, triukšmas/vibracija.

  • Dumblo lygis: remiantis serviso rekomendacija; perteklius = kvapai ir drumstis.

  • Siurblinės: plūdės, atbuliniai vožtuvai, signalizacija; po liūčių – papildoma apžiūra.

  • Infiltraciniai šuliniai/kasetės: ar neapsamanoję, ar neapsinešę smėliu/lapais; prireikus – plovimas.

  • Lietaus smėliagaudės: išvalyti, kad pikas neperspaustų visos sistemos.

„Įtartini“ simptomai po liūčių

  • Drumstis išleidime, nestabilus aeracijos burbuliavimas, gurguliavimas namo sifonuose, siurblinės „kapojimas“. Tai – signalai profilaktinei apžiūrai.

Priežiūros sutartis – kodėl verta ją turėti, kai sklype daug „vandens“?

Praktinė nauda:

  • Prevencija prieš didžiuosius pikus (pavasaris/ruduo): paruošiamos siurblinės, ventiliacija, atbuliniai vožtuvai; sureguliuojami valdikliai.

  • Greitesnė diagnostika po liūčių – mažiau šansų, kad dumblas bus išplautas.

  • NTIS įrašų tvarkingumas ir aiškios eksploatacijos rekomendacijos – ramios patikros.

Sutarčių tipai:

  • Metinė: 1–2 planiniai vizitai; tinka daugumai namų, kur lietaus tinklai įrengti korektiškai ir GVL normalus.

  • Prevencinė (periodinė): kas 3–6 mėn.; rekomenduojama aukšto GVL, šlaitiniuose sklypuose, arba kai įrengtos kelios infiltracijos ir siurblinės.

  • Pagal iškvietimą: sezoninėms sodyboms; vis tiek verta turėti bent vieną planinį vizitą prieš žiemą ir po pavasario potvynių.

Santykis su kaštais: planinė priežiūra beveik visada pigiau nei gedimų „gesinimas“ po liūčių. Be to, tinkamai sureguliuota aeracija taupo energiją.

Gamintojų ir montuotojų (apibendrintos) rekomendacijos

  • Traidenis: laikytis griežto hidraulinio atskyrimo; aukšto GVL zonose – inkaravimas, atbuliniai vožtuvai, siurblinės su signalizacija; ventiliacija – pagal projektą, jokio prijungimo prie lietaus stovų.

  • August: naudoti valdiklius, kurie leidžia pritaikyti aeracijos ciklus, bet niekada nenustatyti režimų, lėtinančių DO atstatymą po lietaus; siurblinių ciklų „kapojimo“ prevencija.

  • Feliksnavis: kad išlaikyti N/P šalinimą, svarbus stabilus buitinio srauto režimas; bet koks lietaus „skiedimas“ griauna balansą – rekomenduojama atskirti nuo projektavimo iki eksploatacijos.

  • Švaistė: akcentuoja paprastą eksploataciją – tuo labiau svarbu neprileisti į BNVI lietaus srautų; po liūčių – trumpa servisinių mazgų diagnostika.

Dažniausios klaidos (ir kaip jų išvengti)

  1. Lietaus prijungimas prie BNVI – „tegu prabėga pro įrenginį“.

    • Pasekmės: dumblas išplautas, drumstis, kvapai, baudos grėsmė.

    • Prevencija: atskiros sistemos nuo projekto dienos.

  2. BNVI išvalytas vanduo į drenažo šulinį.

    • Pasekmės: drenažas praranda funkciją, vanduo grįžta, BNVI „užspringsta“.

    • Prevencija: atskira infiltracija arba recipiento išleidimas pagal sąlygas.

  3. Vienas „bendras“ infiltracinis laukas viskam (lietus+BNVI+drenažas).

    • Pasekmės: hidraulinis perkrovimas, užsikimšimas, grįžtamasis slėgis.

    • Prevencija: atskirtos infiltracijos su atskirais kontroliniais liukais.

  4. Siurblinių be atbulinių vožtuvų ar signalizacijos.

    • Pasekmės: „kapojimas“, perkaitimas, atbulinė srovė.

    • Prevencija: projektiniai vožtuvai, plūdės, signalizacija.

  5. Bloga ventiliacija (ar prijungimas prie lietaus stovo).

    • Pasekmės: kvapai namo viduje, anaerobika BNVI.

    • Prevencija: ventiliuoti pagal gamintoją, stogo stovą laikyti švarų.

  6. Neplautos smėliagaudės ir latakai.

    • Pasekmės: staigus kiemo „vandens ežeras“, pratekėjimai per dangčius, siurblinės skęsta.

    • Prevencija: sezoninė priežiūra (pavasaris/ruduo), greiti patikrinimai po liūčių.

  7. Žiemą – apledėję įvadai/išvadai.

    • Pasekmės: „kamštis“, atbulinis spaudimas, avariniai skambučiai.

    • Prevencija: įgilinimo ir izoliacijos laikymasis, prieš žiemą – profilaktika.

Kainų logika ir eksploatacijos ekonomika

  • Atskira lietaus ir drenažo infrastruktūra kainuoja mažiau, nei BNVI gedimų pasekmės.

  • Energijos sąnaudos auga, jei siurblinė pumpuoja nereikalingą lietaus vandenį.

  • Užsikimšę smėliagaudės ir pralaidos sukelia skubius iškvietimus ir brangias avarines valandas.

  • Priežiūros sutartis ir sezoniniai patikrinimai paprastai sutaupo pinigų – prevencija pigesnė už remontą.

Kaip padeda „Biomudas“

  • Atliekame sklypo auditą: reljefas, GVL, drenažo būklė, lietaus srautų keliai.

  • Parengiame projekto sprendinius su atskirtomis sistemomis: BNVI, lietaus, drenažo.

  • Sumontuojame BNVI, siurblines, infiltracijos sistemas, įrengiame ventiliaciją be kryžminių prijungimų.

  • Atliekame paleidimo–derinimo darbus, sureguliuojame valdiklius, dokumentuojame NTIS.

  • Sudarome priežiūros sutartį (metinę ar prevencinę): po liūčių – greita diagnostika, valymo įrenginių servisas vietoje.

  • Konsultuojame dėl nuotekų įrenginio aptarnavimo, orapūtės priežiūros, smėliagaudžių plovimo grafiko.

Išvada

Biologinis nuotekų valymo įrenginys ir lietaus/drenažo sistema puikiai sugyvena, jei nuo pirmos dienos laikomasi atskyrimo principo. BNVI valo buitines nuotekas, lietaus vanduo keliauja atskiru keliu – į infiltraciją, retenciją arba recipiento tinklą, o drenažas saugo nuo gruntinio vandens pertekliaus. Taip išlaikoma biologijos kokybė, užkertamas kelias drumščiai ir kvapams, mažinama avarijų rizika ir ilgalaikiai kaštai.
Papildomas saugiklis – priežiūros sutartis: su ja paversite sistemą „ramia ir nuspėjama“ net sudėtingais orais.

Jei norite, kad visos trys sistemos veiktų „kaip laikrodis“, kreipkitės į „Biomudas“ – suplanuosime, sumontuosime ir prižiūrėsime taip, kad lietus, drenažas ir BNVI kiekvienas atliktų savo darbą be konfliktų.

Naudoti informacijos šaltiniai

Bendrinti: