Ekspertų patarimai

Biologinio nuotekų valymo įrenginio priežiūra: ką reikia žinoti kiekvienam savininkui?

April 2, 2025
By Biomudas

Įvadas

Individualaus namo biologinis nuotekų valymo įrenginys (BNVĮ) leidžia efektyviai išvalyti buitines nuotekas vietoje, saugant aplinką ir laikantis higienos normų. Tačiau norint, kad toks įrenginys veiktų sklandžiai ilgus metus, būtina reguliari ir tinkama nuotekų įrenginio priežiūra. Be to, 2024–2025 m. Lietuvoje sugriežtinti aplinkosauginiai reikalavimai įpareigoja savininkus rūpintis savo įrenginiais dar atsakingiau. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip dažnai prižiūrėti biologinį nuotekų valymo įrenginį, kokius darbus galite atlikti patys, kada vertėtų kviesti profesionalus, į kuriuos komponentus atkreipti dėmesį, kaip atpažinti pirmuosius gedimo požymius. Taip pat aptarsime dažniausiai pasitaikančias klaidas ir mitus, susijusius su šių valymo įrenginių eksploatacija. Straipsnis orientuotas į Lietuvos individualių namų savininkus, tad remiamasi naujausiais teisės aktais, savivaldybių gairėmis bei tokių įrenginių gamintojų (pvz., „August ir Ko“, „Traidenis“, „Feliksnavis“) rekomendacijomis.

Priežiūros intervalai: kaip dažnai reikia prižiūrėti?

Biologinio valymo įrenginio priežiūra susideda iš kasdienių teisingo naudojimo įpročių ir periodinių techninių darbų. Svarbu laikytis reguliaraus grafiko:

Kasdien – Užtikrinkite teisingą naudojimą: į kanalizaciją nepatenka draudžiami teršalai (apie tai – kitame skyriuje). Paprastai kasdienė priežiūra apsiriboja atsakingu elgesiu ir nereikalauja specialių techninių veiksmų. Tinkamai eksploatuojant, bakterijos įrenginyje atsiranda savaime, todėl papildomai pilti jokių bakterijų nereikia. Taip pat nereikia kasdien kištis į įrenginio darbą – svarbiausia nekenkti jo biologiniam procesui.
Kiekvieną mėnesį – Bent kartą per mėnesį rekomenduojama atlikti vizualinę įrenginio apžiūrą. Atidarius dangtį, patikrinkite, ar orapūtė (oro kompresorius) veikia ir tiekia orą (matomas burbuliavimas aeracijos kameroje), ar nėra užsikimšimų įtekėjimo ir ištekėjimo vamzdžiuose. Taip pat įvertinkite susikaupusio dumblo lygį pirminėje (nusėdimo) kameroje – ar dumblas nepersipila į kitas kameras. Vizualiai stebėkite, ar iš įrenginio ištekantis vanduo skaidrus; jei pastebite, kad išvalytos nuotekos drumstos ar su dalelėmis, tai gali signalizuoti problemą. Aplinkosaugininkai pabrėžia, jog svarbu periodiškai įsitikinti, kad nuotekos gerai aeruojamos ir tiekiamas deguonis, o susidaręs perteklinis dumblas laiku pašalinamas.
Kas 3 mėnesius – Gamintojai rekomenduoja periodiškai atlikti tam tikrus aptarnavimo darbus. Pavyzdžiui, orapūtės filtrų valymas turėtų būti atliekamas maždaug kas tris mėnesius. Išimkite oro filtrus (dažniausiai esančius orapūtės dangtelyje) ir juos nuplaukite arba pakeiskite naujais, jei stipriai užteršti. Svarbu: filtrų valymui nenaudokite benzino, tirpiklių ar agresyvių chemikalų – užtenka paprasto vandens. Prieš atliekant bet kokius darbus su orapūte, būtinai išjunkite ją iš elektros tinklo saugumo sumetimais.
1–2 kartus per metus – Bent kartą per metus būtinas didesnis techninis aptarnavimas. Paprastai ~1 kartą per metus (o intensyviau naudojant – kas pusmetį) atliekamas susikaupusio dumblo išvežimas iš įrenginio. Dumblo perteklius kaupiasi sistemos dugne, ir jei jo nepašalinsite laiku, įrenginio efektyvumas sumažės, gali pradėti nešvarumai patekti į aplinką. Standartiškai dumblo išvežimas namų ūkių BNVĮ reikalingas maždaug 1 kartą per metus, tačiau tikslų intervalą geriausia nustatyti atliekant dumblo kiekio testą (apie tai – kitame skyriuje). Taip pat kartą per metus patartina atlikti pilną įrenginio patikrą: apžiūrėti visus skyrius, įsitikinti, kad filtrai, aeratoriai, siurbliai (jei yra) tvarkingi, o elektros instaliacija – be defektų.
Kasmetinė laboratorinė kontrolė – Nuo 2024 m. Lietuvos teisės aktai reikalauja, kad individualių nuotekų valymo įrenginių savininkai ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus atliktų išleidžiamų išvalytų nuotekų kokybės tyrimą akredituotoje laboratorijoje. Tai reiškia, kad bent kartą per metus turite paimti įrenginio išleistų nuotekų mėginį (dažniausiai tai atlieka specialistas arba nuotekų vežėjas su leidimu) ir ištirti, ar išvalytas vanduo atitinka normas. Šis tyrimas parodo, ar jūsų įrenginys iš tiesų išvalo nuotekas iki reikalaujamos kokybės ir neteršia aplinkos. Tyrimo rezultatus reikia registruoti Aplinkosaugos informacinėje sistemoje (e-nuotekos) – paprastai tuo pasirūpina pati laboratorija. Todėl įsidėmėkite, kad kasmetinė patikra yra ne tik gera praktika, bet ir privaloma pagal įstatymą.

Apibendrinant, dažnumo gairės yra tokios: kasdien rūpinkitės tinkamu naudojimu, kas mėnesį apžiūrėkite įrenginį, kas kelis mėnesius profilaktiškai aptarnaukite, o kartą per metus atlikite didžiąją techninę priežiūrą ir privalomus patikrinimus. Toks grafikas padės išvengti rimtų gedimų ir užtikrins įrenginio ilgaamžiškumą.

Savarankiška priežiūra ir profesionalų pagalba

Ne visus priežiūros darbus privalote (ar galite) atlikti patys. Čia svarbu žinoti ribas – ką gali ir turėtų atlikti pats savininkas, o kada geriau kviesti profesionalus.

Ką gali atlikti pats vartotojas: kasdieniai ir periodiniai smulkūs darbai paprastai yra savininko atsakomybė. Tai apima taisyklingą eksploatavimą (teisingus įpročius), mėnesinę vizualinę apžiūrą, orapūtės filtrų išvalymą, smulkių nešvarumų (pvz., lapų, šiukšlių) pašalinimą iš pirminio nusodintuvo ar grotelių. Taip pat pats savininkas gali periodiškai atlikti paprastą dumblingumo testą: paimti skaidrų indą, pripilti aeracinės kameros mišinio (vandens su dumblu) ir leisti nusistovėti ~30 min. Jei matote, kad nusistovėjęs dumblas užima >50–60% tūrio, metas planuoti dumblo šalinimą. Tokį paprastą testą tikrai galite atlikti savarankiškai. Be to, stebėkite įrenginį: ar orapūtė sklandžiai dirba (girdisi įprastas veikimo garsas, nėra keistų vibracijų), ar nėra nemalonaus kvapo aplink įrenginį. Nedideli priežiūros darbai, tokie kaip orapūtės aptarnavimas (pvz., filtrų keitimas) ar difuzoriaus patikrinimas, taip pat gali būti atliekami paties savininko, laikantis gamintojo instrukcijų. Gamintojai (pvz., „Traidenis“) savo eksploatacijos vadovuose nurodo bent kartą per mėnesį patikrinti orapūtės būklę ir, esant poreikiui, išvalyti filtrus. Tai nėra sudėtinga: tereikia nuimti orapūtės dangtelį ir išimti filtrukus, juos praplauti.

Kada kviesti profesionalus: yra situacijų, kai geriausia kreiptis į valymo įrenginių servisą ar specialistus. Visų pirma, dumblo išsiurbimas turėtų būti atliekamas tik tam licencijuotų asenizacijos įmonių. Jūs patys neturite kur dėti išsiurbto dumblo – jį privaloma pristatyti į tam skirtas aikšteles ar centralizuotus nuotekų valymo įrenginius. Pagal teisės aktus, individualiai tvarkantis nuotekas asmuo privalo sudaryti sutartį su geriamojo vandens tiekėju / nuotekų tvarkytoju dėl susidarančio dumblo išvežimo arba bent kartą per metus išsikviesti nuotekų išvežimo mašiną ir gauti paslaugos kvitą. Taigi planinį dumblo išvežimą visada patikėkite profesionalams – jie specialia įranga išsiurbs dumblą iš įrenginio dugno (per tam skirtą vamzdį centre) ir pasirūpins jo utilizavimu aplinkai saugiu būdu.

Taip pat profesionalų pagalba reikalinga, kai:

Sugedo įranga arba įtariate gedimą. Jei pastebėjote rimtesnius sutrikimus (apie požymius – sekančiame skyriuje) – pvz., neveikia orapūtė, skendi siurblys, sistema ūžia ar pratekėjimai – kvieskite specialistus. Sertifikuoti meistrai (dažnai tie patys gamintojų atstovai, kaip „August“, „Traidenis“ ar „Feliksnavis“ servisai) turi patirties diagnozuoti problemas ir jas taisyti. Jie gali pakeisti sugedusias dalis (pvz., orapūtės membranas, vožtuvus, jutiklius) ir atkurti tinkamą veikimą.
Metinė patikra ir laboratoriniai tyrimai. Kaip minėta, nuotekų kokybės tyrimą turi atlikti akredituota laboratorija. Dažnai praktiškiausia kreiptis į vietos vandentvarkos įmonę (pvz., „Vilniaus vandenys“ ar pan.) arba privačią laboratoriją, kuri atsiųs specialistą mėginiui paimti. Savarankiškai paimtas mėginys dažnai nepripažįstamas – reikalaujama, kad tai darytų atsakingas asmuo. Todėl šiam teisės aktų reikalavimui įvykdyti be profesionalų pagalbos neišsiversite.
Profilaktinis servisas. Daug įmonių Lietuvoje siūlo periodinio aptarnavimo paslaugas (vadinamąjį valymo įrenginių servisą). Tai reiškia, kad kvalifikuoti specialistai, sudarius sutartį, atvyks į jūsų namus, pvz., kartą per ketvirtį ar pusmetį, ir atliks visus reikalingus darbus: išvalys filtrus, patikrins elektros komponentus, sukalibruos orapūtę, įvertins dumblo būklę, prireikus išsiurbs. Tokios paslaugos ypač naudingos, jei neturite laiko ar noro patys rūpintis techniniais dalykais, arba jei norite pratęsti įrenginio garantiją (kai kurie gamintojai suteikia ilgesnę garantiją, jei priežiūrą atlieka autorizuoti specialistai).
Nestandartinės situacijos. Jeigu jūsų biologinis valymo įrenginys sumontuotas ne nuolat gyvenamoje sodyboje ir žiemą nenaudojamas, galite pasikonsultuoti su specialistais, kaip jį paruošti neeksploatavimo laikotarpiui. Dažnai rekomenduojama prieš žiemą išvalyti sistemą, pripildyti švariu vandeniu (niekada nepalikti tuščio rezervuaro!) ir išjungti orapūtę iki pavasario. Specialistai gali padėti tai atlikti teisingai.

Svarbu: Eksploatuodami įrenginį, visada vadovaukitės gamintojo pateiktu eksploatacijos aprašu ir rekomendacijomis. Jei kyla klausimų – geriau pasikonsultuoti, nes netinkama saviveikla gali pridaryti žalos. Atsakingai derinkite savo veiksmus su profesionalų pagalba – tai užtikrins optimalų rezultatą.

Pagrindiniai komponentai ir jų priežiūra

Kiekvienas biologinis valymo įrenginys susideda iš keleto svarbių dalių, kurių būklę reikėtų prižiūrėti. Nors skirtingų gamintojų (pvz., „August“, „Traidenis“, „Feliksnavis“ ir kt.) įrenginių konstrukcijos gali šiek tiek skirtis, bendri komponentai paprastai yra panašūs:

Orapūtė (oro kompresorius): tai elektromechaninis įrenginys, tiekiantis orą į valymo sistemą. Deguonis būtinas nuotekas skaidantiems mikroorganizmams, todėl orapūtės veikimas – kritinis. Priežiūra: klausykite orapūtės – įprastas nedidelis ūžesys rodo, kad ji veikia. Kartą per mėnesį patikrinkite, ar orapūtė neperkaitusi, neskleidžia neįprastų garsų ar vibracijų. Kas kelis mėnesius išvalykite jos oro filtrus. Orapūtė dažniausiai būna pastatyta atskiroje dėžėje virš žemės arba netgi patalpoje, su žarna sujungta su įrenginiu. Įsitikinkite, kad ta dėžė ventiliuojama, neužpilta vandeniu, nepatenka šiukšlių. Jei orapūtė sugedo (nėra burbuliavimo sistemoje, girdite nutrūkusį darbą) – ją gali tekti remontuoti arba keisti membranas; šį darbą paprastai patikėkite specialistams. Taip pat nepertraukinėkite orapūtės darbo be reikalo – ji turi veikti taip, kaip numatyta (kai kurios veikia nepertraukiamai, kitos pagal grafiką). Išjungus ilgėlesniam laikui, bakterijoms ims stigti deguonies.
Filtrai ir grotelės: daugelyje sistemų yra pirminio valymo filtras arba grotelės, sulaikančios stambesnes atliekas, kad jos nepatektų toliau į sistemą. Taip pat pačioje orapūtėje yra oro filtrukai. Priežiūra: kas keli mėnesiai patikrinkite pirminio filtro ar grotelių švarą. Juose gali kauptis plaukai, siūlai, popierius ar kitos neištirpusios dalelės. Ištraukite grotelę (jei konstrukcija leidžia) ir nuplaukite vandeniu. Tai darykite atsargiai, kad nesužalotumėte rankų į aštrius daiktus. Taip pat, kaip minėta, išvalykite orapūtės oro įsiurbimo filtrą – užsikimšęs filtras mažina oro srautą ir verčia orapūtę labiau kaisti.
Talpos ir kameros: biologinio įrenginio viduje yra kelios kameros – paprastai pirminio nusodinimo kamera, aeracijos (reakcijos) kamera ir antrinis nusodintuvas. Kai kuriuose modeliuose gali būti ir daugiau skyrių (pvz., nitrifikacijos/denitrifikacijos zonos, recirkuliacijos vamzdžiai ir pan.), tačiau bendras principas: pirmojoje kameroje nusistovi sunkios dalelės (susidaro dumblas), antrojoje – vyksta aeravimas ir biologinis skaidymas, trečiojoje – nusėda likęs dumblas, o išvalytas vanduo išteka. Priežiūra: stebint per apžiūros angas, įvertinkite dumblingumą pirminėje kameroje – dumblas turi kauptis, bet neturi veržtis į tolesnes kameras. Aeracijos kameroje vanduo turėtų būti rusvai pilkšvas, su smulkiomis dumblinėmis dalelėmis, bet neturėtų būti stipraus dvoko. Antriniame nusodintuve viršuje vanduo turėtų būti kuo skaidresnis, o dugne – nusėdęs tirštas dumblas. Retkarčiais galite švelniai pamaišyti pirminę kamerą ilga lazda, kad įsitikintumėte, jog nesusidarė kietų plutų ar neiškyla nemalonaus kvapo dujų – tai gali reikšti pernelyg anaerobinius procesus. Visas kameras išvalys asenizatoriai dumblą išsiurbdami, tačiau tarp išsiurbimų galite paviršiuje susikaupusias šiukšles (pvz., plaukų kuokštus) išgriebti rankiniu būdu (su pirštinėmis).
Vamzdynai ir vožtuvai: patikrinkite įrenginio įtekėjimo ir ištekėjimo vamzdžius. Priežiūra: įtekėjimo vamzdyje (nuo namo) turi būti vamzdžio ventiliacija (nuorinimas) – įsitikinkite, kad ji neužsikimšusi, nes be ventiliacijos gali kauptis dujos ir blogas kvapas name. Ištekėjimo vamzdis (į griovį, infiltracinį šulinį ar kt.) neturi būti užneštas žemėmis ar užšalęs. Kartais po ilgesnio nenaudojimo patartina į išleistuvo pradžią (įrenginyje) įpilti vandens, kad nesusiformuotų oro kamščiai. Jeigu sistemoje yra atbulinis vožtuvas ar persipylimo vamzdeliai, apžiūrėkite, ar jie švarūs. Grotelių (jei yra prie ištekėjimo) taip pat nepamirškite – jos sulaiko smulkų dumblą, tad turėtų būti švarios.

Trumpai tariant, pagrindinių komponentų priežiūra susijusi su švara ir funkcionalumu: orapūtės aptarnavimas, filtrų valymas, dumblo pertekliaus valdymas ir bendros įrenginio „sveikatos“ stebėjimas. Jei rūpinsitės kiekviena dalimi, visas įrenginys tarnaus patikimai.

Kaip atpažinti pirmuosius gedimo požymius?

Laiku pastebėjus gedimo ženklus, galima užkirsti kelią rimtesniems sutrikimams. BNVĮ paprastai veikia tyliai ir nepastebimai, tad bet kokie nukrypimai nuo normos turėtų patraukti jūsų dėmesį. Štai pirmieji signalai, kad įrenginį gali būti ištikusi problema:

Nemalonus kvapas: Tinkamai veikiančio biologinio įrenginio aplinkoje neturėtų sklisti stiprus nuotekų kvapas. Iš išleidžiamo vandens neturi jaustis jokio kvapo. Jei prie įrenginio ar net name (pro sanitarinius prietaisus) užuodžiate srutų dvoką, tai rimtas signalas. Kvapas rodo, kad organinės medžiagos neskaidosi pilnai (galbūt žuvo bakterijos) arba kad susidaręs dumblas užsistovėjo ir pūva. Atsiradus kvapui, nedelskite ieškoti priežasties – gal sugedo orapūtė, gal pripilta cheminių medžiagų.
Neįprasta nuotekų spalva: Iš aeracinės kameros paimtas vanduo paprastai būna rusvai gelsvas. Jeigu pastebėjote, kad viduje esantis vanduo tapo pilkšvas ar net juosvas, tai požymis, jog procesas tapo anaerobinis (trūksta deguonies). Taip pat blogai, jei ištekančios išvalytos nuotekos ne skaidrios, o rudos/juodos su nuosėdomis – vadinasi, valymas neefektyvus, dumblas patenka į išleistuvą. Tinkamai išvalytas vanduo turi būti bent jau bespalvis ir skaidrus.
Putų atsiradimas: Nedidelis baltų putų sluoksnelis aeracijos kameroje gali susidaryti normaliai, ypač sistemos paleidimo pradžioje (1–3 dienas) – tai ženklas, kad dauginasi mikroorganizmai. Tačiau jei daug baltų putų veržiasi per dangtį vėliau eksploatacijos metu, tai gali reikšti disbalansą (pvz., trūksta tam tikrų mikroelementų arba per daug skalbiklių). Taip pat blogas ženklas – tirštos tamsiai rudos putos aeracijos kameros viršuje. Jos rodo, kad dumblas „badauja“ arba pernokęs (gal trūksta oro, per mažai organikos ar pan.). Bet kokios gausios putos signalizuoja, kad reikia konsultuotis su specialistais dėl proceso stabilumo.
Silpnas aeravimas arba jo nebuvimas: Atidarius dangtį, aeracinėje zonoje turėtų matytis burbuliukai, vanduo turi būti maišomas oru. Jeigu orapūtė veikia (girdite ūžimą), bet burbuliavimas labai silpnas arba jo visai nesimato, galimi keli variantai: užsikimšo oro difuzorius (membrana), trūko arba atsijungė oro žarna, sugedo orapūtės viena pusė (jei dvi membranos). Silpnas aeravimas reiškia, kad bakterijoms trūksta deguonies, ir netrukus pradės smirdėti bei blogai valyti. Taip pat, jei turite elektrinį valdiklį su signalizacija, jis gali rodyti aliarmą dėl oro tiekimo – neatmeskite tokių signalų.
Riebalų sankaupos: Pažvelkite į aeracijos kamerą – jeigu ant vandens paviršiaus matosi riebalų gabaliukai arba riebalų plėvelė, vadinasi, į sistemą patenka nemažai aliejų/riebalų. Tai nėra tiesiog „gedimas“, bet riebalai gali apsunkinti darbą (apvelia vamzdžius, mažina aeravimo efektyvumą). Riebalų sankaupos rodo neteisingą naudojimą (apie tai – klaidų skyriuje) ir ilgainiui gali sukelti gedimus, tad pamačius riebalus vertėtų iškart išvalyti pirminę kamerą ir peržiūrėti savo įpročius.
Dumblo pernaša ir „bulkimasis“: Jei pastebėjote, kad antriniame nusodintuve dumblas kyla į viršų, „lipdamas“ per briaunas (vadinamuosius persipylimo dantukus), arba kad dumblas išplaunamas į ištekėjimą ypač nuotekų piko metu, tai reiškia problemą. Galbūt per ilgai nešalintas dumblas ir jo perteklius tiesiog nebepakankamai nusėda – tuomet skubiai reikalingas dumblo išvežimas. Taip pat dumblas gali „išpurti“ dėl blogų sąlygų (pvz., staiga pateko daug cheminių medžiagų ir žuvo normali flora, o veši netinkamos bakterijos). Bet kokiu atveju, dumblas neturi išeiti iš įrenginio ribų – jei taip nutinka, valymo efektyvumas krenta drastiškai.
Problemos namo viduje: Netiesioginis požymis – jei namo santechnikos prietaisai pradeda prastai nubėgti (pvz., tualetas sunkiai nuplauna, vanduo kriauklėje ilgai stovi) – pirmiausia, žinoma, patikrinkite, ar neužsikimšo pats kanalizacijos vamzdis. Tačiau jei vamzdynas švarus, galėjo užsikimšti įrenginio įtekėjimas arba pripildytas dumblas nebeleidžia laisvai pratekėti naujoms nuotekoms. Taip pat, jeigu name kanalizacijos vamzdžiuose girdite burbuliavimą, siurbčiojimą – gali būti, kad trūksta oro (ventiliacijos) dėl pilno rezervuaro. Šie ženklai rodo, kad metas apžiūrėti ir aptarnauti valymo įrenginį.

Pastebėję bent vieną iš šių požymių, nelaukite – geriau iš karto atlikti neplaninę patikrą. Jei problemos priežastis neaiški arba jos išspręsti patiems nepavyksta, kreipkitės į specialistus. Laiku reaguojant, dažnai išvengiama didesnių avarijų: pavyzdžiui, pakeitus užsikimšusį difuzorių ar išvalius dumblą, sistema grįžta į normalų darbą. Ignoruojant ženklus, įrenginys gali visiškai nustoti valyti, o tada atstatymas bus brangesnis (reikės galbūt ir biologinio starterio, ir kelių aptarnavimų iš eilės).

Dažniausios biologinio įrenginio eksploatavimo klaidos

Net geriausias įrenginys prastai veiks, jei bus eksploatuojamas netinkamai. Deja, pasitaiko, kad naudotojai iš nežinojimo ar aplaidumo daro klaidų, galinčių pakenkti sistemai arba net pažeisti teisės aktus. Aptarkime dažniausias klaidas ir kaip jų išvengti:

Cheminių medžiagų pylimas: Viena didžiausių klaidų – į nuotekų sistemą pilti stiprias buitines chemijos priemones (pvz., chloro turinčius baliklius, kanalizacijos „atkimšėjus“, agresyvius valiklius). Dideli tokios buitinės chemijos kiekiai pražudo naudingus mikroorganizmus, todėl biologinis valymas sustoja. Rekomenduojama rinktis saikingai – naudoti tokias priemones kuo rečiau ir mažesnėmis dozėmis, o geriausia – rinktis ekologiškesnę buitinę chemiją. Nebenaudokite balinimo chloro, jei turite BNVĮ, arba bent jau neleiskite tų nuotekų į biologinį įrenginį (pvz., valykite klozetą prieš pat planuojamą dumblų išvežimą, kad iškart pašalintumėte užmuštą mikroflorą). Taip pat nenaudokite antibakterinių priemonių (pvz., su aktyviuoju deguonimi) didelėmis koncentracijomis.
Riebalų ir aliejaus šalinimas į sistemą: Į buitinių nuotekų sistemą negalima pilti panaudoto aliejaus, riebalų nuo maisto kepimo ir pan. Riebalai nepraskysta vandenyje, kaupiasi tiek vamzdžiuose, tiek pačiame įrenginyje – jie gali užkimšti įrenginį arba sumažinti aeracijos efektyvumą (apsivynioję aplink burbuliukus). Be to, pertekliniai riebalai apsunkina bakterijų darbą. Geriau surinkti riebalų likučius (pvz., iš keptuvės) į atskirą indą ir išmesti su buitinėmis atliekomis, o ne pilti į kriauklę. Pastebėjus riebalų sankaupas įrenginyje, reikėtų kuo greičiau jas pašalinti (pvz., mechaniniu būdu išgriebti iš pirminės kameros) ir profilaktiškai išsiurbti dumblą. Klaida – galvoti, kad „truputis aliejaus nepakenks“; ilgainiui net ir mažos dozės kaupiasi.
Neyrančių atliekų metimas į kanalizaciją: Labai dažna buitinė klaida – netinkamų daiktų metimas į klozetą. Į biologinį valymo įrenginį neturėtų patekti niekas, kas nėra buitinės nuotekos. Tai reiškia jokių higieninių įklotų, tamponų, vystyklų, ausų krapštukų, popierinių rankšluosčių ir pan.. Šie daiktai nesuyra ir gali užkimšti tiek vamzdžius, tiek įrenginio vidines pertvaras. Taip pat į klozetą nemeskite kačių kraiko, cigarečių nuorūkų, plastiko, gumos gaminių. Visos kietos atliekos turi keliauti į šiukšlių dėžę, o ne į nuotekų sistemą. Net jeigu kai kurie gaminiai reklamuojami kaip „biodegraduojantys“ ar „nuleidžiami į klozetą“ (pvz., tam tikri drėgni tualetinio popieriaus pakaitalai), geriau nerizikuoti – mažoje biologinėje sistemoje jie gali nespėti suirti ir sudarys problemų. Klaida – manyti, kad „kas telpa, tas tinka kanalizacijai“.
Vaistų ir toksinių medžiagų atsikratymas per nuotekas: Pasenę vaistai, antibiotikai, tirpikliai, dažai, antifrizas, pesticidai – visa tai griežtai draudžiama pilti į buitinę kanalizaciją. Tokios medžiagos ne tik sunaikins jūsų įrenginio mikroorganizmus, bet ir terš aplinką, nes mažas buitinis įrenginys negali jų neutralizuoti. Vaistus atiduokite vaistinėms, chemikalus priduokite į specialias atliekų surinkimo vietas. Klaida – galvoti, kad „nedidelis kiekis chemijos praskies – nieko tokio“. Net maži kiekiai nuodų gali padaryti didelę žalą jautriai biologinei terpei.
Lietaus vandens ir kitų pašalinių vandenų privedimas: Individualūs biologiniai įrenginiai skirti tik buitinėms nuotekoms valyti. Jokiu būdu į juos negalima suvesti lietaus vandens nuo stogo, kiemo drenažo ar pan. Taip pat negalima nukreipti į sistemą baseinų, kubilų vandens, vandens minkštinimo filtrų regeneracinio (druskingo) vandens. Šie pašaliniai vandenys yra problematiški: dideli lietaus srautai išplauna aktyvųjį dumblą iš sistemos, baseinų vanduo gali turėti daug chloro, o minkštinimo filtrų vanduo – druskų, kurios kenkia biologiniam procesui. Visoms šioms atliekinėms srovėms reikia įrengti atskiras sistemas (pvz., lietaus nuotekos – į atskirą šulinį ar drenažą). Klaida – jungti į valymo įrenginį viską, kas nubėga, tikintis, kad „bus geriau, kai viskas vienoje vietoje“.
Dumblo nešalinimas laiku: Dar viena dažna klaida – per ilgai nevalyti įrenginio. Jei savininkas, norėdamas „sutaupyti“, nesiurbia dumblo kelerius metus, įrenginys ima prarasti tūrį – dumblas užpildo kameras, nebelieka vietos naujoms nuotekoms apdoroti. Tuomet prasideda anksčiau minėti reiškiniai: dumblas pasirodo ištekamuosiuose vandenyse, dvokas, prastas valymas. Galiausiai sistema gali visiškai užsikimšti. Klaida – manyti, kad jeigu sistemos neperkrovėte, tai ir dumblo beveik nėra. Dumblas kaupsis neišvengiamai, tiesiog lėčiau arba greičiau, priklausomai nuo naudojimo intensyvumo. Tad būtina jį šalinti reguliariai (paprastai kartą per metus, priklausomai nuo įrenginio dydžio ir gyventojų skaičiaus).
Orapūtės išjungimas ar netinkamas veikimo režimas: Kartais gyventojai, siekdami sutaupyti elektros ar dėl triukšmo, savavališkai išjungia orapūtę nakčiai ar ilgesniam laikui. Tai didelė klaida – nutrūkus oro tiekimui, jau po kelių valandų aerobinės bakterijos ima dusti, o po dienos kitos sistema pereina į anaerobinį režimą (pradeda smirdėti, blogai valyti). Standartiškai buitinių įrenginių orapūtės elektros sąnaudos nedidelės, tad taupymas minimalus, o žala didžiulė. Klaida – išjungti orapūtę ilgam (nebent darote tai pagal gamintojo nurodymus tam tikru režimu). Taip pat, jeigu orapūtė komplektuojama su laikmačiu ar valdikliu, nekeiskite savavališkai jos darbo ciklo – programos parinktos optimaliai.

Apibendrinant, dauguma klaidų kyla iš netinkamo supratimo, kad „biologinis įrenginys suvirškins viską“. Realybė tokia, kad yra aiškios ribos, ką galite leisti į sistemą, o ko – ne. Laikykitės instrukcijų, ir jūsų įrenginys funkcionuos be trikdžių. O jeigu visgi nutiko klaida (pvz., netyčia supylėte daug chloro), imkitės priemonių: praskalaukite sistemą švariu vandeniu, stebėkite būklę, galbūt įpilkite aktyvaus dumblo iš kito veikiančio įrenginio (pasitarę su specialistais), kad atstatytumėte mikroflorą.

Dažniausi mitai apie biologinio įrenginio priežiūrą

Biologinių nuotekų valymo įrenginių tema apipinta ir tam tikrais mitais. Šie klaidingi įsitikinimai gali suklaidinti naujus savininkus, todėl juos svarbu paneigti:

Mitas: „Reikia nuolat pirkti ir pilti specialias bakterijas, kad įrenginys veiktų.“
Faktas: Šiuolaikiniai biologiniai įrenginiai suprojektuoti taip, kad juose natūraliai susiformuotų reikalinga mikroorganizmų kolonija. Papildomai pilti bakterijų preparatų nereikia – priešingai nei dažnai manoma. Gamintojai pabrėžia, kad į kokybiškus biologinius įrenginius jokie papildomi priedai nepilami. Mitas apie būtinybę pilti priedus atsirado tik kai kuriems pardavėjams bandant maskuoti nekokybiškų įrenginių trūkumus. Iš tiesų tokie „bakterijų preparatai“ skirti septikams ar lauko tualetams, o ne aeraciniams įrenginiams. Jei jūsų sistema veikia tinkamai, ji pati „pasigamina“ bakterijų tiek, kiek reikia. Papildomas bakterijų pylimas – pinigų švaistymas, o kartais ir žalinga praktika (gali sukelti netikėtą biologinio balanso pokytį).
Mitas: „Biologinis valymo įrenginys yra visiškai be priežiūros – sumontavai ir pamiršai.“
Faktas: Nors reklamoje neretai pabrėžiama, kad modernūs įrenginiai nereikalauja nuolatinės priežiūros, tai nereiškia, jog juos galima visiškai pamiršti. „Nereikia nuolat prižiūrėti“ reiškia tik tiek, kad kasdien nereikia kažko reguliuoti – įrenginys veikia automatizuotai. Tačiau periodinė priežiūra (dumblo šalinimas, filtrų valymas, patikrinimas) vis tiek būtina. Nė vienas gamintojas neteigia, kad priežiūros nereikia apskritai – jie pateikia eksploatacijos instrukcijas, kurių privalu laikytis. Taigi tikėti, kad sumontavus valymo įrenginį daugiau nieko daryti nereikės, yra pavojingas mitas. Uždelsta priežiūra gali baigtis brangiu remontu ir aplinkosaugos baudomis.
Mitas: „Į biologinį įrenginį galima pilti bet kokią buitinę chemiją – viskas vis tiek išsivalo.“
Faktas: Biologinis įrenginys nėra visagalis – tam tikros cheminės medžiagos jį stipriai veikia. Ypač pavojingi chloro, natrio hipochlorito, stiprių rūgščių turintys produktai. Didelės jų koncentracijos pražudo bakterijas, ir valymas sustoja. Tiesa ta, kad saikingas įprastų buitinės chemijos priemonių naudojimas (pvz., skalbiklių, indų ploviklių) paprastai sistemai nepakenks, nes jos sukurtos taip, kad atlaikytų normalų namų ūkio nuotekų pobūdį. Bet „normali“ buitinė chemija – tai ne litrų litrai baliklio ar kanalizacijos valiklio! Rekomenduojama rinktis biologinius valiklius, o stiprius chemikalus naudoti labai retai. Taigi, šis mitas kyla iš klaidingo įsitikinimo, kad biologinis valymas prilygsta centriniam miesto valymui – iš tikro mažo įrenginio galimybės ribotos.
Mitas: „Jeigu įrenginys blogai veikia, reikia tiesiog įberti mielių ar kokių stebuklingų miltelių.“
Faktas: Liaudiškos priemonės, kaip mielių pylimas į kanalizaciją, neišspręs rimtų problemų. Mielės trumpam padaugins kai kurių bakterijų, bet tai nepakaitalas normaliai aeracijai ar tinkamam dumblo šalinimui. „Stebuklingi milteliai“ iš parduotuvės (enzimai, bakterijos) – vėlgi, ne panacėja. Jei orapūtė sugedusi ar pilnas įrenginys dumblo, jokie milteliai to nepataisys. Pirmiausia reikia šalinti priežastį (sutaisyti įrangą, išsiurbti dumblą), o tik paskui galvoti apie biologinės kultūros atstatymą. Dažnai normaliai veiklai atkurti pakanka, kad vėl imtų veikti orapūtė ir būtų įpilta šviežio vandens kartu su naujomis nuotekomis – bakterijos vėl dauginsis pačios. Pramoniniai preparatai gali padėti paleidimo fazėje ar po ilgos pertraukos, bet kasdienėje eksploatacijoje jų nereikia (žr. pirmą mitą).
Mitas: „Išvalytą vandenį galima leisti bet kur, svarbu, kad jis skaidrus.“
Faktas: Yra aplinkosauginiai reikalavimai, kur galima leisti net ir išvalytas nuotekas. Paprastai individualių įrenginių išvalytas vanduo turi būti infiltruojamas į gruntą sklype arba išleidžiamas į paviršinį vandens telkinį (upę, griovį) su aplinkosaugininkų žinia. Negalima jo jungti į lietaus nuotekų sistemas be leidimų, negalima tiesiog leisti kaimyno laukuose. Be to, „skaidrumas“ dar nereiškia, kad vandenyje nėra teršalų (pvz., azoto, fosforo). Todėl visuomet laikykitės projekte numatyto išleidimo būdo. Jei tai infiltracija į gruntą – rūpinkitės, kad infiltracinis šulinys ar laukas būtų veikiantis, neužsinešęs. Jei tai išleidimas į upelį – kasmetis laboratorinis tyrimas parodys, ar neviršijate normų. Taigi mitas, kad galima su nuotekom daryti ką nori savo valdoje, yra klaidingas – galioja aiškios taisyklės, saugančios aplinką ir kitų žmonių interesus.

Apibendrinant mitus: informacijos stoka kartais lemia, kad žmonės patiki ne visai teisingais patarimais. Geriausias vaistas nuo mitų – vadovautis oficialiomis rekomendacijomis (gamintojų, aplinkosaugos institucijų) ir kritiškai vertinti „kaimyno patirtis“. Jei kyla abejonių, verčiau pasitarti su specialistais, o ne remtis mitais.

Kreipkitės profesionalios pagalbos – „Biomudas“ jūsų paslaugoms

Tinkama biologinio nuotekų valymo įrenginio priežiūra užtikrina švarą jūsų namuose ir aplinkoje, leidžia išvengti gedimų bei atitikti visus teisės aktų reikalavimus. Jei turite klausimų arba tiesiog norite patikėti priežiūrą profesionalams, drąsiai kreipkitės į „Biomudas“ specialistus. „Biomudas“ suteiks išsamią konsultaciją, atliks visus reikalingus priežiūros darbus – nuo dumblo išvežimo iki orapūtės aptarnavimo – ir padės užtikrinti, kad jūsų valymo įrenginys veiktų nepriekaištingai ištisus metus. Pasitikėkite profesionalais ir mėgaukitės ramybe žinodami, kad jūsų nuotekų valymo sistema patikimose rankose. Susisiekite su „Biomudas“ jau šiandien – investuokite į švarą, saugumą ir savo namų aplinkos gerovę!