Parduotuvių lentynos pilnos įvairiausių biologinio įrenginio aktyvatorių, starterinių bakterijų, enzimų ir kitų priedų – su pažadais, kad jie „prikels” jūsų biologinį įrenginį, „padidins” valymo efektyvumą arba „apsaugos” nuo gedimų. Tačiau ar jie iš tikrųjų veikia? Ir ar jų apskritai reikia? Šiame straipsnyje atsakysime į šiuos klausimus remdamiesi moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi.
Kaip biologinis įrenginys veikia be priedų
Biologinis nuotekų valymo įrenginys yra ekologinė sistema, kurioje natūraliai susiformuoja mikroorganizmų bendruomenė. Šie mikroorganizmai – aerobinės ir anaerobinės bakterijos, archėjos, pirmuonys – natūraliai ateina iš paties nuotekų srauto ir automatiškai įsikuria įrenginyje per pirmąsias kelias savaites po paleidimo.
Norint, kad biologinis įrenginys veiktų, reikalingos trys pagrindinės sąlygos:
- Reguliarus organinių medžiagų srautas – tai “maistas” bakterijoms (kasdienės nuotekos iš tualeto, virtuvės, vonios)
- Tinkamas deguonies tiekimas (aerobiniuose įrenginiuose) – įrenginys turi veikti, oro kompresorius turi pūsti orą
- Stabili aplinka be toksinių medžiagų – bakterijoms reikia ramybės, be agresyvių cheminių medžiagų antplūdžio
Kaip nurodo JAV aplinkos apsaugos agentūra (EPA), sveika septiko ar biologinio valymo sistema paprastai neturėtų reikėti jokių papildomų biologinių priedų – tinkamai funkcionuojant sistemai, bakterijų bendruomenė formuojasi natūraliai.
Kokios rūšies priedai parduodami rinkoje?
Rinkoje esančius biologinio įrenginio priedus galima suskirstyti į tris pagrindines grupes:
1. Biologiniai aktyvatoriai (starterinės bakterijų kultūros)
Tai produktai, kuriuose yra gyvų arba liofilizuotų (džiovintų) bakterijų kultūrų. Gamintojai teigia, kad šios bakterijos sustiprina įrenginyje jau esančias bakterijų bendruomenes arba jas “papildo” po streso ar žiemojimo periodo.
Ar jie veikia? Moksliniai tyrimai rodo prieštaringus rezultatus. Kai kurios studijos rodo, kad išorinių bakterijų kultūrų pridėjimas gali turėti laikiną teigiamą efektą po sistemingo biologinės veiklos sutrikdymo (pvz., po didelio antibiotikų kiekio). Tačiau normaliomis sąlygomis papildomos bakterijų kultūros dažniausiai yra pašalinamos ar asimiliuojamos vietinės bakterijų bendrijos – ir ilgalaikis efektas yra minimalus.
Tyrimai, atlikti universitetinėse laboratorijose (Water Research Foundation), rodo, kad biologiniai aktyvatoriai gali padėti po sistemos perkrovos ar per ilgą neveikimo laikotarpį, tačiau reguliarioje priežiūroje jų nauda yra ribota.
2. Fermentų preparatai (enzimų priedai)
Enzimų preparatai teigiama, kad padeda greičiau skaidyti riebalus, baltymus ir angliavandenius. Tačiau biologiniame įrenginyje bakterijos jau gamina visus reikalingus fermentus pačios – tai yra biologinio valymo proceso esencija. Papildomi fermentai yra greitai suvirškinami arba inaktyvuojami aplinkos sąlygų, todėl jų efektyvumas yra trumpalaikis ir nėra tvirtų mokslinių įrodymų apie ilgalaikę naudą.
3. Cheminiai priedai
Kai kurie produktai pozicionuojami kaip “valymo” priemonės – teigia, kad pašalina susikaupusias nuosėdas ar “dezinfekuoja” sistemą. Tai pavojingiausia kategorija: daugelis tokių produktų (pvz., su chloru, bronopolu, formalinu ar stipriais rūgštimis/šarmais) gali tiesiogiai sunaikinti biologinę sistemą, o ne ją pagerinti. Jų naudoti kategoriškai nerekomenduojama.
Kada biologiniai priedai gali būti naudingi?
Nors kasdieniam naudojimui priedai paprastai nereikalingi, yra situacijų, kuriose starterinės bakterijų kultūros gali praversti:
- Po ilgo neveikimo laikotarpio – jei namai stovėjo tušti keletą mėnesių (pvz., vasarnamis), starterinės bakterijos gali padėti sistemai greičiau “įsibėgėti”.
- Po intensyvaus antibiotikų naudojimo – jei namuose gyvenantis asmuo ilgai vartojo antibiotikus, dalis biologinio įrenginio bakterijų galėjo žūti. Starterinė kultūra gali pagreitinti atsigavimą.
- Po avarinės situacijos – po didelio cheminių medžiagų patekimo į sistemą (pvz., didelė dezinfekcinės priemonės dozė) starterinės bakterijos gali padėti atstatyti biologinę veiklą.
- Po pirminės sistemos paleidimo – nauja sistema kartais pradeda veikti efektyviau, jei įdedama starterinė kultūra, nors natūraliai ji taip pat susiformuotų per 2–4 savaites.
Kaip teisingai naudoti biologinius priedus, jei nusprendžiate juos naudoti
Jei vis dėlto nusprendžiate naudoti biologinius priedus, štai kelios taisyklės:
Rinkitės tik biologinius, ne cheminius priedus
Naudokite tik tuos produktus, kuriuose yra bakterijų arba fermentų – ir kurie yra skirti biologiniams valymo įrenginiams. Vengkite produktų, turinčių chlorą, stiprias rūgštis ar šarmus, formaldehidą ar kitus chemikatus.
Nepersistenkite su dažniu
Jei naudojate starterinę kultūrą – vieną kartą per metus ar po specifinio įvykio (ilgas neveikimas, antibiotikai) yra pakankamas dažnis. Kas mėnesio priedai nėra reikalingi ir tik didina išlaidas.
Patikrinkite sudėtį
Geriausi biologiniai priedai yra tie, kuriuose aiškiai nurodytos bakterijų rūšys. Patikimiausi yra produktai su Bacillus, Lactobacillus, Pseudomonas arba panašiomis nitrifikuojančiomis / denitifikuojančiomis bakterijų kultūromis. Venkite produktų, kurių sudėtis neaiški arba apibūdinama tik kaip “biologiškai aktyvios medžiagos”.
Laikykitės gamintojo instrukacijų
Biologiniai priedai turi būti naudojami pagal gamintojo nurodytą dozę ir dažnį. Perteklinė dozė nepagerina rezultato – ji tik perkrauna sistemą papildomu substrato kiekiu.
Ką sako mokslas: ar priedai yra reikalingi?
Dauguma nepriklausomų mokslinių tyrimų daro išvadą, kad biologiniai priedai nėra reikalingi normaliai funkcionuojančiam biologiniam valymo įrenginiui. Sistemos biologinė veikla labiausiai priklauso nuo:
- Reguliaraus techninės priežiūros atlikimo (kartą ar du kartus per metus)
- Teisingų naudojimo įpročių (ko pilama į kanalizaciją)
- Sistemos tinkamo hidraulinio apkrovimo (vandens kiekio reguliavimo)
- Kompresoriaus darbo (aerobiniuose įrenginiuose)
Tai patvirtina ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijos dėl decentralizuotų nuotekų valymo sistemų: biologinė sistema yra atsparumo ir savaiminio reguliavimo sistema, kuriai svarbiausia – reguliari priežiūra, ne cheminiai priedai.
Populiariausios klaidos, susijusios su priedais
- Priedai kaip “stebuklo” sprendimas gedimui – jei biologinis įrenginys blogai veikia, priedai joje nepadės. Tikra problema – techninis gedimas arba netinkamas naudojimas – reikalauja diagnostikos ir taisymo, ne priedų.
- Kasdieniai arba kas savaitės priedai – tai nereikalingos išlaidos. Normaliai funkcionuojančiam įrenginiui priedų nereikia.
- Cheminių “valymo” preparatų naudojimas – tai gali sugriauti biologinę veiklą ir sukelti rimtą gedimą.
- Tikėjimas, kad priedai atstoja techninę priežiūrą – jie negali pakeisti reguliaraus serviso, dumblo šalinimo ar įrenginio patikros.
Biomudas rekomendacija
Biologinio valymo įrenginio sėkmė remiasi trimis pamatais: tinkamas įrengimas, teisingas naudojimas ir reguliari techninė priežiūra. Biologiniai priedai nėra šių trijų dalykų pakaitalas – jie gali būti tik papildoma pagalbinė priemonė tam tikrose situacijose.
Jei jūsų biologinis įrenginys veikia gerai ir reguliariai yra tikrinamas – jums nereikia jokių priedų. Jei pastebite kokių nors problemų (blogas kvapas, nepakankamai išvalytos nuotekos, nestandartinis putojimas) – susisiekite su Biomudas komanda, dirbančia Aukštaitijoje ir šiaurinėje Lietuvoje. Mes atliksime tinkamą diagnostiką ir pasiūlysime efektyvų sprendimą – ne bandymus “gydyti” sistemą priedais.
Išvada
Biologinio įrenginio priedai ir aktyvatoriai – dažnai gerai parduodami, bet retai tikrai reikalingi. Sveikai funkcionuojančiam biologiniam valymo įrenginiui paprasčiausiai nereikia jokių priedų. Jei vis dėlto pasirenkate juos naudoti – rinkitės kokybiškus biologinius produktus su aiškia bakterijų sudėtimi, naudokite juos pagal poreikį (ne kasdien), ir niekada nenaudokite cheminių “valymo” preparatų.
Geriausia “priemonė” biologiniam įrenginiui – reguliari techninė priežiūra ir sąmoningas naudojimas kasdien.
