1. Planavimas ir paruošiamieji darbai. Pirmiausia atliekamas projekto parengimas – parenkama tinkama vieta sklype įvertinus atstumus iki namo, šulinio ar gręžinio, kaimynų sklypo ir vandens telkinių. Vieta turi atitikti STR 2.07.01:2003 nustatytus atstumus ir sąlygas, kad įrenginys nekeltų pavojaus aplinkai. Patyrę specialistai rekomenduoja skirti pakankamai vietos ir būsimai priežiūrai – įrenginys turėtų būti lengvai pasiekiamas aptarnavimui. Prieš kasant būtina išsiaiškinti požemines komunikacijas (elektros kabeliai, dujos, vandentiekis) ir jas pažymėti, kad kasimo metu nebūtų pažeistos. Taip pat iš anksto pasirūpinama reikiamais leidimais ar projekto suderinimu, jei to reikalauja savivaldybė.
2. Duobės kasimas. Numatytoje vietoje kasama duobė, kurios matmenys šiek tiek didesni už įrenginį. Rekomenduojama duobės perimetrą padidinti bent po ~30 cm iš kiekvienos pusės patogiam montavimui. Kasant gilyn iki projektinio gylio, likusius ~20 cm geriau nukasti rankiniu būdu – tai padeda nesujudinti grunto pagrindo ir suformuoti lygų, stabilų dugną. Duobės gylis priklauso nuo įrenginio aukščio ir numatyto įtekėjimo vamzdžio gylio. Svarbu, kad įtekėjimo ir ištekėjimo vamzdžiai būtų suplanuoti reikiamame gylyje su atitinkamu nuolydžiu (paprastai ~1–2 cm/m įtekėjimo vamzdžiui, nebent projekte numatyta kitaip). Taip pat iškasamos tranšėjos nuotekų vamzdynui nuo namo iki įrenginio ir nuo įrenginio iki išleistuvo (pvz., infiltravimo šulinio ar griovio).
3. Įrenginio nuleidimas (montavimas duobėje). Paruošus duobę, ji pastatoma reikiamame gylyje. Prieš nuleidžiant, dar kartą patikrinama įtekėjimo ir ištekėjimo vamzdžių padėtis bei nuolydis – jie turi idealiai sutapti su įrenginio pajungimo taškais. Tik įsitikinus, kad viskas suderinta, įrenginys atsargiai įleidžiamas į duobę (dažniausiai pasitelkiant techniką ar kelis žmones). Šiame etape ypač svarbu įrenginį išlyginti horizontaliai. Montuotojai specialiais instrumentais sureguliuoja, kad korpusas stovėtų tiesiai – nuotekų persipylimo slenkstis turi būti griežtai horizontalus. Jei įrenginys pastatomas kreivai, jis vėliau negalės kokybiškai funkcionuoti. Tai dažniausia montavimo klaida, kurios būtina vengti – kreivai sumontuotas įrenginys ilgainiui sukels sutrikimus (pvz., netolygų valymą ar kitas problemas). Esant aukštam gruntiniam vandeniui, įrenginys gali būti papildomai tvirtinamas: pavyzdžiui, tvirtinamas prie betoninio pagrindo ar inkaruojamas diržais, kad vėliau dėl požeminio vandens slėgio lengvas plastikinis rezervuaras neiškiltų į paviršių. Profesionalai įvertina šią riziką ir pritaiko sprendimus (montavimo metu galima įrenginį pripildyti vandeniu, naudoti sutvirtinimus).
4. Vamzdynų sujungimas. Įrenginį pastačius vietoje, prijungiami įtekėjimo vamzdis (nuo namo kanalizacijos) ir ištekėjimo vamzdis (vedantis į infiltravimo sistemą ar kitą išleidimo tašką). Svarbu, kad visos jungtys būtų sandarios ir patikimos – prastos jungtys gali leisti nuotekoms sunktis į aplinką ar pritraukti gruntinį vandenį, mažindamos sistemos efektyvumą. Naudojamos kokybiškos tarpinės, hermetikai; sujungimai atliekami kruopščiai, po to patikrinami. Šio etapo metu taip pat įrengiamas vėdinimas: biologinio valymo įrenginiams paprastai būtinas oro padavimas (orapūtės) ir ventiliacija, todėl iškeliamas ventiliacijos vamzdis (dažnai prijungiamas prie namo stogo ventiliacijos arba išvedamas atskirai) – tai padeda išvengti nemalonių kvapų kaupimosi sistemoje ir užtikrina aerobinėms bakterijoms deguonį.
5. Užpylimas gruntu. Sujungus vamzdžius, pradedamas talpos užpylimas. Užpildu dažniausiai naudojamas smėlis arba sijota smėlio ir žvyro mišinys – minkštas gruntas, nedarantis mechaninio spaudimo talpos sienelėms. Užpilama sluoksniais po ~20–30 cm, kiekvieną sluoksnį švelniai sutankinant (pvz., vibroplokšte) Labai svarbus momentas: tuo pat metu į įrenginį pilamas vanduo. Vanduo pripildomas proporcingai užpilamo smėlio kiekiui (pvz., 20–30 cm smėlio sluoksniui – tiek pat vandens į vidų). Taip išlaikomas vienodas spaudimas iš išorės ir vidaus, apsaugant rezervuarą nuo deformacijos. Šis ciklas kartojamas iki kol įrenginys bus apsuptas smėliu iki pat viršaus. Pasiekus įtekėjimo ir ištekėjimo vamzdžių aukštį, dar kartą patikrinamos ir užsandarinamos šių vamzdžių vietos. Tuomet užpylimas tęsiamas iki įrenginio viršaus. Užpylus, pritvirtinamas dangtis. Jeigu įrenginys montuojamas giliau nei ~1,2 m nuo žemės paviršiaus, ant viršaus dedamas gamintojo numatytas paaukštinimo žiedas (kad dangtis būtų pasiekiamas nuo žemės). Galiausiai užpilama iki reikiamo lygio esamu gruntu – virš įrenginio galima palikti žemės rezervą susėdimui arba įrengti veją.
6. Išvalyto vandens išleidimo sistemos įrengimas. Lygiagrečiai su įrenginio montavimu turi būti parengtas ir nuotekų išleidimas. Dažniausiai individualių namų išvalytos nuotekos infiltruojamos į gruntą sklype – tam įrengiamas infiltravimo šulinys (plastikinis arba betoninis su absorbcinėmis angomis) arba klojamas infiltravimo žemės filtras (infiltracinis laukas). Toks valymo įrenginio įrengimas užtikrina, kad išvalytas vanduo pasiskirstys grunte ir nepakenks aplinkai. Jei gruntas nelaidus arba nėra vietos laukui, gali būti montuojamas kelio drenažas arba išleidimas į melioracijos griovį. Pagal galiojančius reikalavimus, iš biologinio valymo įrenginio išleidžiamas vanduo turi atitikti nustatytas normas, todėl negalima jo tiesiog leisti į aplinką be jokios kontrolės. Yra keli išvalyto vandens šalinimo būdai: infiltruoti į gruntą, išleisti į drenažo sistemą arba, gavus leidimus, nukreipti į netoliese esantį vandens telkinį ar griovį. Jei neišvalytos nuotekos nelaidžiame rezervuare kaupiamos (kaip alternatyva valymo įrenginiui), privaloma turėti sutartį su nuotekų vežėju dėl jų išsiurbimo ir išvežimo – tačiau mūsų aptariamu atveju turime modernų biologinį įrenginį, tad tinkamai sumontavus infiltraciją, nuotekų tvarkymas bus automatizuotas.
7. Paleidimas ir testavimas. Baigus montavimo darbus, biologinis įrenginys paleidžiamas. Montuotojai patikrina, ar visi mechanizmai (pvz., orapūtė, kompresorius) veikia, įjungia aeraciją. Yra du paleidimo būdai: savaiminis biologinis paleidimas (nuotekos pradedamos naudoti ir mikroorganizmai natūraliai dauginasi sistemoje) arba aktyvaus dumblo įkėlimas. Pastarasis metodas – greitesnis: iš kito veikiančio aerobinio valymo įrenginio atvežamas tam tikras kiekis aktyviojo dumblo, kuris supilamas į naujai sumontuoto įrenginio aeracinę zoną. Tada įjungiama orapūtė, atidaromos oro sklendės – sukuriamos optimalios sąlygos bakterijoms darbuotis. Per kelias savaites susiformuoja stabili biologinė terpė, ir įrenginys pasiekia projektinį valymo efektyvumą. Montuotojai atliks bandomąjį sistemos patikrinimą – paleis šiek tiek vandens iš namo (ar tiesiog pripildys vandeniu) ir stebės, ar viskas tinkamai cirkuliuoja, nėra nuotėkio. Taip pat klientui paaiškinama, kaip eksploatuoti įrenginį: ką galima pilti į kanalizaciją, kokios priežiūros reikės, kada kviesti aptarnavimą.
Montavimo etapai: žingsnis po žingsnio
Mechaninis nuotekų valymas – tai pirminis nuotekų apdorojimo būdas, kai teršalai šalinami fizikiniais procesais (nusodinant, filtruojant, atskiriant kietas daleles). Paprastai mechaninis valymas sulaiko stambias priemaišas ir dalį suspenduotų medžiagų: nuotekos teka pro groteles ar sietus, kur sulaikomos šiukšlės, vėliau patenka į nusodintuvą, kuriame kietosios dalelės nusėda gravitacijos būdu. Individualaus namo ūkyje mechaninio valymo pavyzdys yra septikas – požeminis rezervuaras (dažniausiai 2–3 kamerų), kuriame nuotekos kurį laiką laikomos, kad susidarytų nuosėdos. Iš septiko ištekantis vanduo paprastai nukreipiamas į filtracinį lauką (įsisunkia į gruntą per žvyro/smėlio sluoksnius) arba į infiltracinį šulinį. Mechaninis valymas yra santykinai paprastas ir nebrangus sprendimas: tokiam įrenginiui nereikia elektros energijos, jame nėra sudėtingų judančių dalių. Tačiau šis metodas pašalina tik dalį teršalų – iš nuotekų išvalomos stambios atliekos, nusėda kai kurios organinės medžiagos, bet ištirpusios kenksmingos medžiagos (azoto, fosforo junginiai, organiniai teršalai) lieka nepašalintos. Dėl to vien mechaninis valymas nėra pakankamai efektyvus norint apsaugoti aplinką: neužtikrinamas pakankamas biologinis taršos sumažinimas, kyla rizika, kad į gruntinius vandenis pateks azoto nitratai, fosfatai, patogeniniai mikroorganizmai. Toks iš dalies išvalytas vanduo gali užteršti netoliese esančius šulinius ar gruntinį vandenį.
Mechaninio valymo privalumai ir trūkumai: Pagrindinis privalumas – paprastumas ir maža kaina. Septiko įrengimas kainuoja palyginti nedaug, jį prižiūrėti gana lengva: reikia reguliariai (pvz., kartą per metus ar du, priklausomai nuo tūrio ir naudojimo) išsiurbti susikaupusį dumblą iš rezervuaro, periodiškai patikrinti, ar neužsikimšęs filtracinis šulinys ar drenažinis vamzdynas. Mechaninė sistema nenaudoja elektros, todėl neturi elektros energijos sąnaudų. Tačiau šalia privalumų išryškėja reikšmingi trūkumai – nepakankamas valymo efektyvumas ir galimos eksploatavimo problemos. Laikui bėgant filtracinis laukas užsikemša dėl susikaupusių dalelių ir biologinės plėvelės, todėl infiltracija silpnėja; tai gali sukelti nuotekų paviršinį iškilimą, nemalonius kvapus sklype. Taip pat mechaninis valymas neatitinka šiuolaikinių aplinkosaugos reikalavimų: naujai statyti vien tik septiką su laukais nebėra leidžiama, nes tokia sistema neišvalo azoto ir fosforo iki normų. Todėl mechaninis valymas šiandien dažniausiai naudojamas tik kaip pirminė nuotekų valymo stadija prieš kitus etapus (pvz., prieš biologinį valymą) arba kaip laikinas sprendimas. Individualių namų savininkai, kurie seniau įsirengė septikus, privalo juos tinkamai prižiūrėti ir, jei įmanoma, modernizuoti, kad šie neprasilenktų su galiojančiomis normomis.
Kiek laiko trunka montavimo darbai?
Daugeliui individualių nuotekų įrenginių įrengimo darbų pakanka labai trumpo laiko – jei dirba patyrusi brigada, visa procedūra (nuo kasimo iki paleidimo) dažniausiai atliekama per 1 dieną. Montavimo darbai atliekami ypač greitai – prireiks vos 1 dienos, tad užsakovui nereikės ilgai kęsti statybos proceso nepatogumų. Žinoma, trukmė gali kisti priklausomai nuo sąlygų: pavyzdžiui, jei aukštas gruntinio vandens lygis (tenka imtis papildomų priemonių vandeniui siurbti ar įrenginį tvirtinti), darbai gali šiek tiek užtrukti. Taip pat daugiau laiko pareikalaus sudėtingesnės situacijos, kai reikia įrengti ilgesnę infiltracijos sistemą, perkelti daug grunto ar kai montavimas vyksta šaltuoju metų laiku (įšalas). Visgi standartiniame sklype biologinio valymo įrenginio montavimas ir paleidimas paprastai atliekamas per 1 darbo dieną.
Toks trumpas terminas įmanomas todėl, kad dažniausiai darbams atlikti pasitelkiama mechanizacija (mini ekskavatorius duobei ir tranšėjoms iškasti, speciali transporto priemonė atveža ir nuleidžia įrenginį). Montuotojų komanda, turėdama patirties, darbus paskirsto optimaliai: kol vieni ruošia pagrindą, kiti jungia vamzdžius, vyksta lygiagretūs procesai. Svarbu paminėti, jog užsakovui naudinga rinktis tokius rangovus, kurie sutaria darbus atlikti greitai, tačiau kokybiškai – tuomet sutaupoma laiko ir išvengiama bereikalingų nepatogumų. Kai kuriais atvejais, susiderinus iš anksto, montavimas gali vykti net ir nesant namo gyventojams (pvz., jei tai naujai statomas namas arba šeimininkai gali išvykti dienai). Taigi, trukmė nedidelė – vos diena ar dvi – o rezultatas tarnauja dešimtmečius.
Ką pasiruošti klientui prieš montavimą?
Kad įrenginio įrengimo darbai vyktų sklandžiai, užsakovas turėtų iš anksto pasirūpinti keliais praktiniais dalykais:
Prieiga technikai. Užtikrinkite, kad į jūsų sklypą gali privažiuoti sunkiasvorė technika: ekskavatorius, sunkvežimis su įrenginiu. Jei yra siauras įvažiavimas, informuokite montuotojus – galbūt reikės mažesnės technikos ar iš anksto nuimti tvoros segmentą. Taip pat suderinkite su kaimynais, jei laikinai reikės per jų sklypą privažiuoti ar pasidėti iškastą gruntą.
Grunto ir medžiagų sandėliavimas. Iš anksto numatykite vietą, kur bus dedamas iškastas gruntas. Jo tūris gali būti didelis, tad sklype turėtų būti erdvės laikiniems grunto kaupams. Jei grunto perteklius planuojamas išvežti, pasirūpinkite transportu arba sutarkite tai su montuotoju. Taip pat paruoškite vietą smėliui ar žvyrui, kuris bus atvežtas užpylimui, kad sunkvežimis galėtų jį supilti kuo arčiau kasamos duobės.
Komunalinių tinklų schema. Turėkite po ranka savo sklypo komunikacijų planą: kur eina vandentiekio įvadas, dujų vamzdžiai, elektros kabeliai. Jei tokio plano neturite, bent apytikriai sužinokite iš tiekėjų ar buvusių savininkų. Žinodami kur kas yra, montuotojai išvengs avarijų (perkirsto kabelio ar vamzdžio).
Elektros šaltinis. Biologinis valymo įrenginys paprastai turi orapūtę ar kompresorių, tad jam reikės elektros. Pasirūpinkite, kad montavimo dieną sklype būtų elektros energija: ilginamasis laidas iš namo statybinės dėžutės arba benzininiam generatoriui, jei dar nėra nuolatinio elektros įvado. Montuotojai turės pajungti įrangą ir patikrinti jos veikimą.
Vandens šaltinis. Kaip minėta, įrenginio užpildymui būtinas vanduo. Paranku turėti vandens žarną iš šulinio ar vandentiekio, kad būtų kuo pripildyti sistemą montuojant. Jei neturite vandens šaltinio sklype (pvz., dar neprijungtas namo vanduo), informuokite rangovus – jie gali atvežti vandens cisterną.
Pasiruoškite dokumentus. Turėkite suderintą projektą ar schemą (jei buvo rengiama) – jo gali prireikti tiksliai nustatant vietą ar pildant deklaracijas po įrengimo. Taip pat, jeigu valymo įrenginio pirkimas ar montavimas dalinai finansuojamas (pvz., savivaldybės ar ES paramos lėšomis), turėkite reikalingus dokumentus ir sutartis, kurias galbūt reikės parodyti.
Saugumas ir tvarka. Montavimo dieną pasirūpinkite, kad vaikai ar augintiniai nevaikščiotų arti darbų zonos – bus gili duobė, technika, tai pavojinga. Pažymėkite teritoriją, kuri bus kasama, kad niekas neįkristų. Taip pat nusimatykite, kur laikinai padėsite iškastus velėnos gabalus ar augalus, jei jų teks pašalinti (vėliau galėsite juos grąžinti). Jei sklype yra jautrių dekoratyvinių augalų netoli kasimo vietos, geriau juos perkelkite iš anksto.
Finansiniai ir formalumai. Susitarkite su rangovu dėl apmokėjimo tvarkos (ar reikia avanso, ar atsiskaitysite po darbų). Išsiaiškinkite, ar kaina apima medžiagas (smėlį, vamzdžius, dangčius, žiedus), kad vėliau nekiltų nesusipratimų. Taip pat paklauskite, ar rangovas pasirūpins deklaracijos užpildymu (nuo 2024 m. pradžios Lietuvoje pradėta veikti nuotekų tvarkymo informacinė sistema NTIS, kurioje kaupiami duomenys apie tokius įrenginius). Galbūt montuotojai galės padėti užregistruoti įrenginį sistemoje, kad įvykdytumėte teisės aktų reikalavimus.
Trumpai tariant, gero pasiruošimo dėka montavimas vyks operatyviai, o vėliau sistema tarnaus sklandžiai. Kuo geriau paruoštas klientas, tuo mažiau netikėtumų darbų dieną ir po jos.
Dažniausios montavimo klaidos ir kaip jų išvengti
Net ir tinkamai suplanavus, nuotekų įrenginio įrengimas gali nepavykti, jei daromos montavimo klaidos. Štai dažniausiai pasitaikančios klaidos ir patarimai joms užkardyti:
Netinkamos vietos parinkimas. Montavimo klaidos prasideda dar prieš kasimo darbus, kai parenkama prasta vieta. Pavyzdžiui, įrenginys įkastas per toli ar per arti namo, per arti šulinio ar vandens gręžinio, per arti sklypo ribos (gali kilti konfliktų su kaimynais ar neatitikti higienos normų). Taip pat netinkama vieta gali būti ten, kur sunkus privažiavimas ar vėliau bus sudėtinga atlikti aptarnavimą. Kaip išvengti: vadovautis projektavimo normomis (STR reikalavimai dėl atstumų) ir konsultuotis su specialistais dėl vietos. Geriau skirti laiko tinkamai pozicijai parinkti, nei vėliau susidurti su problemomis eksploatuojant. Priminsime, kad pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą individualiai nuotekas tvarkantys asmenys turi pareigą neužteršti aplinkos – neteisingai parinkta vieta (pvz., per arti geriamo vandens šaltinio) gali sukelti rimtų pasekmių.
Pagrindo paruošimo klaidos. Jei duobės dugnas paruoštas netinkamai, įrenginys gali sėsti kreivai arba įdubti. Pagrindas turi būti lygus ir stabilus. Dažna klaida – per giliai iškasta duobė ir tada bandymas pildyti dugną minkštu smėliu: įrenginys gali su laiku nusvirti. Sprendimas: kasti tik iki reikiamo gylio (geriau trūkstamą gabalą nuvalyti rankomis), o jei vis tik iškasta per giliai – dugną sutvirtinti (pavyzdžiui, užpilti žvyro sluoksnį ir jį gerai sutrombuoti). Esant itin minkštam, pelkėtam gruntui, verta kloti geotekstilę ar net daryti betoninį pagrindą (pagal gamintojo rekomendacijas).
Įrenginio nelygumas (kreivas pastatymas). Kaip jau minėta, kreivai (ne horizontalioje padėtyje) sumontuotas įrenginys – viena rimčiausių klaidų. Nors iš karto to plika akimi gali nesimatyti, vėliau tai atsiliepia prastesniu valymu ir net gedimais. Pvz., jei persipylimo pertvaros įrenginyje yra pasvirusios, vienos kameros gali persipildyti, kitos negaus pakankamai nuotekų. Kaip išvengti: montuojant naudoti nivelyrą ar kitus matavimo prietaisus, kelis kartus patikrinti horizontalią padėtį skirtingose rezervuaro vietose. Prieš galutinai užpilant smėliu, dar kartą įsitikinti lygiu. Jei pastebėjote kreivumą – geriau iškart pakelti ir pataisyti padėtį, nei palikti „gal kaip nors veiks“. Montuojant patiems tai ypač rizikinga, todėl dar kartą patariame patikėti darbus profesionalams.
Netinkamas vamzdžių nuolydis. Per mažas nuolydis (vamzdis beveik horizontalus) lems, kad nuotekos tekės per lėtai, kietos dalelės gali kauptis vamzdyje, galimi užsikimšimai. Per didelis nuolydis (labai status vamzdis) – nuotekos tekės per greitai, nešvarumai nesuspės nusėsti ir valymo įrenginys gali būti perkrautas teršalais. Abu atvejai kenkia sistemos darbui. Taisyklingas nuolydis buitinėms nuotekoms paprastai yra ~2%, t. y. 2 cm per 1 m vamzdžio ilgio (minimaliai 1 cm/m, maksimaliai ~3 cm/m, nebent gamintojo/projekto numatyta kitaip). Kaip išvengti: tiksliai išmatuoti aukščius nuo namo išėjimo iki įrenginio įtekėjimo; kasant tranšėją naudoti gulsčiuką su nuolydžio indikacija; prieš užkasant vizualiai patikrinti vamzdyno nuolydį įleidus vandens (vanduo turi tekėti tolygiai). Jei gruntas labai nelygus, gali reikėti įrengti siurblinę (kai nuotekos įrenginį pasiekia perpumpuojant).
Nesandarios jungtys. Blogai sujungti vamzdžiai ar kitos angos – tai problema, kuri gali pasirodyti tik po kurio laiko. Per nesandarias vietas nuotekos gali nutekėti į gruntą, užteršdamos aplinką, arba atvirkščiai – į sistemą pateks lietaus ar gruntinis vanduo, kuris praskies nuotekas ir sutrikdys valymą. Ypač dažnai pasitaiko aplaidumas sujungiant įtekėjimo vamzdį į namo kanalizaciją arba ištekėjimo vamzdį į infiltracinį šulinį. Kaip išvengti: naudoti kokybiškus sandariklius, tinkamo diametro movas, klijus ar tarpiklius pagal vamzdžių tipą. Kiekvieną jungtį patikrinti – užpylus vandeniu įrenginį stebėti, ar aplink vamzdį išorėje nesigeria drėgmė. Taip pat svarbu nesujungti skirtingų medžiagų vamzdžių netinkamais būdais (pvz., PVC su PE be specialios jungties). Atkreipkite dėmesį ir į dangčio sandarumą – modernūs įrenginiai turi sandarius dangčius, kurie neįsileidžia paviršinio vandens.
Netinkamas įrenginio tvirtinimas esant gruntiniam vandeniui. Montuojant regionuose, kur aukštas gruntinis vanduo, būtina imtis papildomų priemonių. Dažna klaida – nepritvirtintas įrenginys lengvame smėlingame grunte. Pavasarį ar po liūčių gruntinio vandens lygis pakyla ir gali veikti kaip Archimedo jėga: tuštesnį (arba lengvesnį už aplinkinį vandenį) rezervuarą iškelia į paviršių. Taip nutinka, pavyzdžiui, kai ilgai nenaudojamas įrenginys ištuštėja arba neužpiltas vandeniu po montavimo. Kaip išvengti: jei žinote, kad vanduo stovi negiliai, rinkitės įrenginius su konstrukciniais sprendimais (pvz., platesnis pagrindas, įtvirtinimo ausys, smaigas į gruntą kaip Feliksnavis gaminių) – kad geriau laikytųsi žemėje. Montuojant galima įrenginį pritvirtinti prie betoninio pagrindo arba viršutinę dalį apsaugoti apliejant betonu (formuojant „apkrovos žiedą“ viršuje, kuris spaustų įrenginį žemyn). Bent jau laikinai, kol įrenginys užpiltas, pripildykite jį vandeniu (tai jau minėjome – vanduo padidina svorį ir neleidžia iškilti). Montuotojai taip pat neretai pririša įrenginį diržais prie laikinos medinės konstrukcijos ar polių kol vyksta darbai. Svarbu ir toliau eksploatuojant neprileisti, kad įrenginys būtų visiškai tuščias (po išsiurbimo ar pan.) esant aukštiems vandens lygiams – visada palikite šiek tiek vandens jame.
Montavimo darbų neatlikimas iki galo. Pasitaiko situacijų, kai skubant praleidžiami svarbūs žingsniai: pavyzdžiui, neužtikrinama, kad orapūtė būtų teisingai pajungta, nepatikrinamas elektros instaliacijos saugumas (nekokybiškai izoliuotos sujungimo vietos gali kelti pavojų). Arba neįrengiamas ventiliacijos vamzdis, dėl ko vėliau skleidžiamas kvapas. Kaip išvengti: turėti darbų planą (kontrolinį sąrašą) ir prieš užbaigiant montavimą viską peržvelgti: ar prijungti visi vamzdžiai, ar orapūtė veikia ir uždaryta dėžutėje, ar išvestas ventiliacijos vamzdis virš stogo lygio, ar dangtis uždėtas ir užsandarintas. Geros reputacijos montuotojai visada perduoda užsakovui pilnai veikiančią sistemą ir suteikia instruktažą. Jeigu kuris nors aspektas nebaigtas, reikalaukite jį užbaigti – vėliau taisyti bus sunkiau.
Santrauka: daugumos klaidų galima išvengti samdant patyrusius montuotojus ir laikantis projektinių reikalavimų. Neteisingas vietos pasirinkimas, kreivas įrenginio pastatymas, blogi sujungimai ar ignoruotas nuolydis – šių klaidų poveikis gali būti ilgalaikis ir brangiai kainuoti. Verčiau iškart investuoti daugiau laiko ir lėšų kokybiškam montavimui, nei vėliau mokėti dvigubai už taisymą (yra posakis: „skūpus moka du kartus“).
Ekspertų patarimai ir rekomendacijos
Rinkitės patikimą įrangą ir montuotojus. Biologinio valymo įrenginys – ilgalaikė investicija (tarnauja 15–20 metų ar ilgiau), todėl svarbu pasirinkti kokybišką, sertifikuotą gaminį. Lietuvos rinkoje gerai žinomi ir patikimi gamintojai: Traidenis, August ir Ko, Feliksnavis, taip pat Švaistė ir kt. Šių gamintojų įrenginiai atitinka ES standartus, turi CE sertifikatus, o jų deklaruojami rodikliai (pvz., išvalymo efektyvumas, azoto ir fosforo šalinimas) patikrinti. Verta pasidomėti, ar įrenginys tenkina naujausius reikalavimus dėl azoto ir fosforo šalinimo – pagal aplinkosaugos reglamentą, nuo 2019 m. Lietuvoje leidžiama montuoti tik tokius individualius valymo įrenginius, kurie šalina azotą ir fosforą iki nustatytų normų. Tai ypač aktualu artėjant 2030 m., kai visuose esamuose įrenginiuose turės būti užtikrintas šių medžiagų valymas. Tad renkantis įrenginį 2024–2025 m. būtinai patikrinkite techninius duomenis – šiuolaikiniai modeliai (dažnai pažymėti „N“ raide) atitinka šiuos reikalavimus.
Ne mažiau svarbu pasirinkti kvalifikuotus montuotojus. Geras montuotojas ne tik atliks darbus, bet ir patars, paaiškins, prisiims atsakomybę už galutinį rezultatą. Venkite neaiškių, nepatyrusių brigadų, kurios vilioja itin žema kaina – dažnai tokie montuotojai gali pridaryti aukščiau aptartų klaidų, o jūs liksite be garantijos. Aplinkos ministerija rekomenduoja rinktis skaidriai dirbančius, sertifikuotus pardavėjus ir montuotojus, kurių duomenys pateikti oficialiose sistemose. Nuo 2024 m. pradėjo veikti Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS), kur galite pasitikrinti, ar konkretus rangovas registruotas, ar įranga sertifikuota. Tai padeda užtikrinti, kad įrenginio įrengimo darbai bus atlikti tinkamai, o sumontuota įranga atitiks techninius reikalavimus. Pasiteiraukite montuotojų, ar jie suteikia garantiją darbams – įprasta, jog rangovai suteikia ~5–10 metų garantiją montavimo darbams ir ~10–15 metų garantiją pačiam įrenginiui. Tai parodo pasitikėjimą atliekamų darbų kokybe.
Nedarykite savarankiškai, jei neturite patirties. Nors teoriškai nedidelės apimties valymo įrenginio įrengimas gali pasirodyti kaip „pasidaryk pats“ projektas, specialistai vieningai sutaria: montuoti savarankiškai nerekomenduotina. Tam reikia ne tik žinių ir įgūdžių, bet ir specialios technikos bei įrankių. Menkiausia klaida (pavyzdžiui, ne iki galo sandari jungtis ar nepastebėtas nuolydžio nuokrypis) vėliau gali kainuoti labai brangiai. Profesionaliai sumontuotas įrenginys veiks sklandžiai, patikimai ir efektyviai daugelį metų, o savadarbis montavimas dažnai baigiasi specialistų iškvietimu ir pertvarkymu. Todėl visada geriau kreiptis į šios srities profesionalus. Jei vis dėlto nusprendėte dalį darbų (pvz., kasimą) atlikti patys, bent jau pasikonsultuokite su įrangos gamintojo atstovais dėl teisingos montavimo metodikos. Daugelis gamintojų turi detailed montavimo instrukcijas; pavyzdžiui, „Traidenis“ ar „August“ pateikia schemą, kokio storio smėlio sluoksniais užpilti, kaip išvedžioti ortakius orapūtei ir pan. Laikykitės tų instrukcijų, nes jos parengtos remiantis ilgamete patirtimi.
Planuokite ilgalaikę priežiūrą. Įsirengus biologinį valymo įrenginį, svarbu nepamiršti, kad priežiūra tęsis visą eksploatacijos laiką. Nors montavimo metu apie tai daug negalvojame, verta užbėgti už akių: susitarkite su montuotoju ar gamintojo atstovu dėl profilaktinio aptarnavimo. Paprastai kas 1–2 metus reikia atlikti tam tikrus darbus – išsiurbti susikaupusį perteklinį dumblą, profilaktiškai patikrinti orapūtę, filtrus. Dažna klaida – visai pamiršti aptarnavimą, kol įvyksta gedimas (pvz., užsikimšusi sistema pradeda blogai valyti ar skleisti kvapą). Todėl eksploatacijos pradžioje užsirašykite, kada numatyta pirmoji apžiūra, ir laikykitės grafiko. Beje, pagal minėtą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, individualiai nuotekas tvarkantys asmenys turi teisę ir pareigą užtikrinti tinkamą įrenginio funkcionavimą; be to, kontroliuojančios institucijos turi teisę patikrinti, ar išvalytos nuotekos atitinka nustatytus rodiklius. Tad turėdami tvarkingą sistemą išvengsite galimų sankcijų ir prisidėsite prie švaresnės aplinkos.
Apibendrinant: biologinio valymo įrenginio montavimas individualiame sklype – techniškai nesudėtingas, bet atsakingas procesas. Laikydamiesi žingsnių sekos, pasitelkdami kvalifikuotus specialistus ir vadovaudamiesi reglamentais, užtikrinsite, kad įrenginio įrengimo darbai bus atlikti kokybiškai. Rezultatas – efektyvi, ilgaamžė nuotekų valymo sistema, suteikianti praktinę naudą: namų ūkis galės patogiai tvarkyti nuotekas, saugoti aplinką ir savo bei kaimynų sveikatą. Tinkamai sumontuotas įrenginys atitiks 2024–2025 m. keliamus reikalavimus, todėl galėsite būti ramūs, jog jūsų nuotekų ūkis visiškai legalus ir tvarus. Svarbiausia – nesivaikyti pigiausių sprendimų ten, kur reikalinga kompetencija, ir investuoti į kokybę. Taip išvengsite klaidų, apie kurias kalbėjome, ir džiaugsitės sklandžiu įrenginio darbu daugelį metų.
Naudoti informacijos šaltiniai
- UAB „Biotechnologijos grupė“ – Nuotekų valymo įrenginių montavimas (įrengimas). Biogroup.lt
- Vittaa.lt – Nuotekų valymo įrenginių montavimo klaidos: Kaip išvengti pagrindinių klaidų? (2024 m. kovas). Vittaa.lt
- LR Aplinkos ministerija – Nuo 2030 m. – papildomi reikalavimai individualių nuotekų tvarkymo įrenginiams (2024-07-16). am.lrv.lt
- Ekspertai.lt – Nuotekų valymo įrenginiai ir jų montavimas. Ekspertai.lt
- Ekspertai.lt – Nuotėkų iš valymo įrenginių išleidimas į drenažą (specialistų konsultacijų skiltis). Ekspertai.lt
- Statome Namas (blogas) – Nuotekų valymo įrenginys – jau mūsų kieme! (2016 m. liepa, asmeninė patirtis montuojant Feliksnavis įrenginį aukšto gruntinio vandens sąlygomis). statomenama.wordpress.com
