Lietuvoje nemažai individualių namų ūkių susiduria su buitinių nuotekų tvarkymu – 2021 m. duomenimis apie 23% gyventojų nėra prisijungę prie centralizuotos kanalizacijos ir nuotekas tvarko individualiai. Dėl to labai svarbu žinoti, kaip tinkamai valyti nuotekas savo sklype, kad būtų apsaugota aplinka ir laikomasi įstatymų. Aplinkosaugos reikalavimai nuotekų valymui nuolat griežtėja: Nuotekų tvarkymo reglamentas (galiojantis nuo 2019 m.) nustato, kad naujai įrengiami nuotekų valymo įrenginiai turi užtikrinti ir azoto bei fosforo junginių pašalinimą (nuo 2030 m. šis reikalavimas taikomas visiems įrenginiams, išskyrus sandarias rezervuarų talpyklas ir senesnius septikus). Taip pat nuo 2024 m. įsigaliojo prievolė kartą per metus atlikti išleidžiamo iš individualaus įrenginio vandens laboratorinį tyrimą – tai numato Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas. Be to, galioja draudimas eksploatuoti aplinką teršiančias „nuotekų duobes“ ar savadarbius įrenginius – individualių namų savininkai privalo naudoti sertifikuotus, gamyklinius ir sandarius sprendimus, kad išvalytos nuotekos atitiktų nustatytus parametrus. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kuo skiriasi mechaninis, biologinis ir cheminis nuotekų valymas, kokia kiekvieno metodo praktinė nauda ir trūkumai. Taip pat pateiksime ekspertų rekomendacijas, dažniausiai pasitaikančias klaidas (ir patarimus, kaip jų išvengti), aptarsime aktualius teisės aktus bei patarsime, kaip pasirinkti tinkamą valymo įrenginį individualiam namui atsižvelgiant į grunto tipą, gruntinio vandens lygį ar nedidelį sklypą.
Mechaninis nuotekų valymas
Mechaninis nuotekų valymas – tai pirminis nuotekų apdorojimo būdas, kai teršalai šalinami fizikiniais procesais (nusodinant, filtruojant, atskiriant kietas daleles). Paprastai mechaninis valymas sulaiko stambias priemaišas ir dalį suspenduotų medžiagų: nuotekos teka pro groteles ar sietus, kur sulaikomos šiukšlės, vėliau patenka į nusodintuvą, kuriame kietosios dalelės nusėda gravitacijos būdu. Individualaus namo ūkyje mechaninio valymo pavyzdys yra septikas – požeminis rezervuaras (dažniausiai 2–3 kamerų), kuriame nuotekos kurį laiką laikomos, kad susidarytų nuosėdos. Iš septiko ištekantis vanduo paprastai nukreipiamas į filtracinį lauką (įsisunkia į gruntą per žvyro/smėlio sluoksnius) arba į infiltracinį šulinį. Mechaninis valymas yra santykinai paprastas ir nebrangus sprendimas: tokiam įrenginiui nereikia elektros energijos, jame nėra sudėtingų judančių dalių. Tačiau šis metodas pašalina tik dalį teršalų – iš nuotekų išvalomos stambios atliekos, nusėda kai kurios organinės medžiagos, bet ištirpusios kenksmingos medžiagos (azoto, fosforo junginiai, organiniai teršalai) lieka nepašalintos. Dėl to vien mechaninis valymas nėra pakankamai efektyvus norint apsaugoti aplinką: neužtikrinamas pakankamas biologinis taršos sumažinimas, kyla rizika, kad į gruntinius vandenis pateks azoto nitratai, fosfatai, patogeniniai mikroorganizmai. Toks iš dalies išvalytas vanduo gali užteršti netoliese esančius šulinius ar gruntinį vandenį.
Mechaninio valymo privalumai ir trūkumai: Pagrindinis privalumas – paprastumas ir maža kaina. Septiko įrengimas kainuoja palyginti nedaug, jį prižiūrėti gana lengva: reikia reguliariai (pvz., kartą per metus ar du, priklausomai nuo tūrio ir naudojimo) išsiurbti susikaupusį dumblą iš rezervuaro, periodiškai patikrinti, ar neužsikimšęs filtracinis šulinys ar drenažinis vamzdynas. Mechaninė sistema nenaudoja elektros, todėl neturi elektros energijos sąnaudų. Tačiau šalia privalumų išryškėja reikšmingi trūkumai – nepakankamas valymo efektyvumas ir galimos eksploatavimo problemos. Laikui bėgant filtracinis laukas užsikemša dėl susikaupusių dalelių ir biologinės plėvelės, todėl infiltracija silpnėja; tai gali sukelti nuotekų paviršinį iškilimą, nemalonius kvapus sklype. Taip pat mechaninis valymas neatitinka šiuolaikinių aplinkosaugos reikalavimų: naujai statyti vien tik septiką su laukais nebėra leidžiama, nes tokia sistema neišvalo azoto ir fosforo iki normų. Todėl mechaninis valymas šiandien dažniausiai naudojamas tik kaip pirminė nuotekų valymo stadija prieš kitus etapus (pvz., prieš biologinį valymą) arba kaip laikinas sprendimas. Individualių namų savininkai, kurie seniau įsirengė septikus, privalo juos tinkamai prižiūrėti ir, jei įmanoma, modernizuoti, kad šie neprasilenktų su galiojančiomis normomis.
Biologinis nuotekų valymas
Biologinis nuotekų valymas – tai procesas, kurio metu teršalus skaido gyvi organizmai (mikroorganizmai, bakterijos) natūraliu biocheminiu būdu. Šis metodas yra antrinė (pagrindinė) nuotekų valymo stadija daugumoje modernių valyklų ir laikomas pačiu efektyviausiu buitinių nuotekų valymui. Biologinio valymo metu mikroorganizmai, esant tinkamoms sąlygoms, maitinasi organinėmis medžiagomis, azoto ir fosforo junginiais, taip juos pašalindami iš nuotekų. Praktikoje tai įgyvendinama specialiuose įrenginiuose – mažose buitinių nuotekų valyklose (dar vadinamose biologinio valymo įrenginiais). Šie įrenginiai paprastai turi kelias kameras arba skyrius: pirmiausia nuotekos patenka į pirminį nusodintuvą (mechaninis etapas), po to – į bioreaktorių. Bioreaktoriuje, tiekiant orą (aeracijos pagalba) arba kartais be oro (anaerobiniu būdu, priklausomai nuo technologijos), suveši bakterijų kolonijos, kurios skaido organinius teršalus (pvz., sumažina biocheminio deguonies suvartojimo rodiklius – BDS). Dalis sistemų naudoja aktyvaus dumblo technologiją (suspenduotos bakterijos dumblo dalelėse), kitos – pritvirtintos bioplėvelės (pvz., biofiltrai su specialiomis plastikinių kamuoliukų ar plokštelių struktūromis, ant kurių auga bakterijos). Po biologinio apdorojimo nuotekos dažnai teka į antrinį nusodintuvą, kur nusėda susidaręs perteklinis dumblas, ir galiausiai išleidžiamos kaip išvalytas vanduo.
Biologinio valymo efektyvumas. Tinkamai suprojektuotas ir eksploatuojamas biologinio valymo įrenginys pašalina 90–98% teršalų iš nuotekų. Pavyzdžiui, Lietuvoje gaminami modernūs biologiniai įrenginiai gali pasiekti net ~95–98% organinių medžiagų, azoto bei fosforo sumažinimą, todėl išvalytas vanduo būna skaidrus, bekvapis ir praktiškai nekenksmingas aplinkai. Tokį aukštą efektyvumą lemia tai, kad mikroorganizmai sunaudoja didžiąją dalį teršalų savo gyvybinei veiklai – organinės medžiagos oksiduojamos iki CO₂ ir H₂O, azotas paverčiamas inertinėmis dujomis (azoto dujų pavidalu išgaruoja), fosforas įsisavinamas į biomasę. Biologinis valymas pašalina ne tik bendrą organinę taršą (BDS, cheminį deguonies suvartojimą), bet iš dalies sumažina ir mikrobinę taršą (dalis patogenų žūva natūraliai konkuruojant su aktyviuoju dumblu, nors pilnai dezinfekcijai kartais taikomos papildomos priemonės). Svarbu pažymėti, kad biologiniai nuotekų valymo įrenginiai atitinka tiek Europos Sąjungos standartus, tiek Lietuvos aplinkosauginius reikalavimus – sertifikuoti gaminiai ženklinami CE ženklu, o jų išleidžiamas vanduo atitinka Nuotekų tvarkymo reglamento nustatytus parametrus (pvz., BDS₇, suspenduotų medžiagų, azoto, fosforo koncentracijų ribas).
Priežiūra ir eksploatavimas. Biologinio valymo sistemai palaikyti paprastai reikalinga elektros energija (dauguma įrenginių turi orapūtes – kompresorius orui tiekti, taip pat valdymo automatiką). Elektros sąnaudos nėra didelės – dažnai naudojamas 40–100 W galios aeratorius, kuris per parą sunaudoja apie 1–2 kWh elektros. Tai prilygsta kelių ekonominių lempučių energijos sunaudojimui, tad išlaidos elektrai yra nedidelės, palyginti su bendra nauda. Tinkamai veikiančios biologinės valyklos neskleidžia blogo kvapo (nuotekos efektyviai išvalomos aerobiniu būdu, todėl neskleidžia puvimo kvapų) ir veikia tyliai. Visgi šių įrenginių savininkai turi nepamiršti reguliarios priežiūros: perteklinio dumblo išvežimas paprastai reikalingas ~1–2 kartus per metus (priklausomai nuo įrenginio dydžio ir apkrovimo – gamintojai pateikia rekomendacijas, kada pasiekiamas dumblui šalinti reikalingas kiekis). Taip pat naudinga periodiškai apžiūrėti orapūtę, difuzorius, praplauti orapūtės oro filtrą pagal gamintojo instrukcijas. Daugelis įmonių siūlo pasirašyti techninės priežiūros sutartis – tuomet specialistai kartą per metus ar dažniau atlieka profilaktinį patikrinimą, paima vandens mėginį tyrimams. Pagal naujausius reikalavimus, kaip minėta, kartą per metus atliktas laboratorinis išvalytų nuotekų tyrimas parodys, ar jūsų valymo įrenginys individualiam namui veikia tinkamai ir ar jo darbas atitinka normas. Jei tyrimas rodo viršijamus teršalų parametrus, reikėtų kreiptis į priežiūros specialistus – galbūt įrenginiui reikia techninio aptarnavimo ar remonto.
Biologinio metodo privalumai ir trūkumai: Pagrindinis privalumas – labai aukštas išvalymo lygis. Naudojant biologinį nuotekų valymą, individualus namas gali saugiai išleisti išvalytą vandenį į gruntą ar net į atvirus vandens telkinius (su atitinkamais leidimais), nekenkdamas aplinkai. Tai ekologiškai tvarus sprendimas, nes tausojami požeminiai vandenys, saugoma ekosistema. Kitas privalumas – kompaktiškumas: dauguma biologinių įrenginių yra gana nedideli, juos galima įkasti sklype neužimant daug vietos, nereikia didelių filtracijos plotų. Taip pat tokie įrenginiai universalesni – jie gali veikti įvairiomis sąlygomis (ir ten, kur prastas grunto pralaidumas, aukštas vandens lygis, kur negalima infiltruoti, biologinis įrenginys vis tiek išvalys, tik galbūt teks išleisti vandenį kitur). Modernūs modeliai turi automatinio valdymo sistemas, kurios supaprastina priežiūrą, įspėja apie gedimus ar netikėtumus. Tarp trūkumų galima paminėti didesnę pradinę kainą – biologinio valymo įrenginys su montavimu kainuos brangiau nei paprastas septikas. Taip pat būtina užtikrinti elektros tiekimą – staiga nutrūkus elektrai ilgesniam laikui (pvz., kelioms paroms), aeracijos sistema nebeveiks, o be deguonies bakterijos gali pradėti žūti; tiesa, trumpi elektros dingimai (kelios valandos) paprastai didelės žalos nedaro. Būtina drausmė eksploatuojant: negalima pilti į kanalizaciją cheminių medžiagų (pvz., tirpiklių, didelio kiekio chloro, naftos produktų), kurie gali sunaikinti bakterijas; taip pat antibiotikų ar agresyvių valiklių pertekliai gali laikinai sutrikdyti valymo procesą. Tačiau, laikantis taisyklių, biologinis valymas yra patikimiausias sprendimas individualiam namui, užtikrinantis ilgalaikę naudą – švarų vandenį ir atitikimą teisės aktams.
Cheminis nuotekų valymas
Cheminis nuotekų valymas – tai metodas, kai teršalams pašalinti naudojami specialūs cheminiai reagentai. Cheminio valymo proceso metu į nuotekas dozuojamos medžiagos, sukeliančios teršalų chemines reakcijas: pavyzdžiui, pridedant koaguliantų (aliuminio ar geležies druskų), galima iš nuotekų pašalinti fosfatus (fosforo junginius) – fosfatai sureaguoja ir susidaro netirpios nuosėdos, kurios vėliau nusėda ir yra pašalinamos kaip dumblas. Taip pat cheminės medžiagos gali būti naudojamos dezinfekcijai (chlorinimas, ozonavimas) – tam, kad sunaikintų likusius mikroorganizmus prieš išleidžiant vandenį į aplinką. Pramoniniuose ir municipaliniuose nuotekų valymo įrenginiuose cheminis valymas neretai taikomas kaip terciarinis etapas (po mechaninio ir biologinio), siekiant pasiekti itin griežtas išvalyto vandens kokybės normas, pavyzdžiui, sumažinti bendrą fosforą iki kelių dešimtųjų mg/L ar dezinfekuoti vandenį prieš išleidžiant į upes.
Buitinių nuotekų kontekste cheminis valymas dažniausiai nėra naudojamas kaip savarankiškas sprendimas, tačiau tam tikrais atvejais papildo biologinį valymą. Pavyzdžiui, kai kurios modernios mažos nuotekų valyklos suprojektuotos kaip biologinio–cheminio valymo įrenginiai: biologinis procesas pašalina didžiąją dalį organinių teršalų ir azoto, o integruota cheminio dozavimo sistema pašalina fosforą. Toks derinys leidžia pasiekti praktiškai maksimalų efektyvumą – išvalytame vandenyje lieka minimalūs maistingųjų medžiagų kiekiai, svarbu atitikti griežtus reikalavimus (ypač aktualu jautriose zonose, kur per didelis fosforo patekimas skatina dumblių žydėjimą). Lietuvoje jau siūlomi individualiems namams skirti biologiniai įrenginiai su cheminio valymo moduliu – pavyzdžiui, tam tikri „Traidenis“ ar „August“ modeliai turi galimybę dozuoti chemikalus fosforui nusodinti ir taip užtikrinti, kad atitiktų ir 2030 m. įsigaliosiančius normatyvus dėl fosforo/azoto. Cheminio valymo privalumas yra tas, kad pasiekiamas itin aukštas išvalymo lygis pagal tam tikrus parametrus – pavyzdžiui, fosforo koncentraciją galima sumažinti iki vos 0,5–1 mg/L, ko vien biologiniu būdu neretai nepavyktų pasiekti. Taip pat cheminis dezinfekavimas (pvz., chloro tabletėmis) gali beveik visiškai sunaikinti bakterijas ir virusus išvalytame vandenyje, jei to reikalauja situacija (pvz., kai išleistu vandeniu laistomas sodas ar išleidžiama arti maudymosi vandens telkinių).
Cheminio valymo trūkumai: Pirmiausia, tai papildomos išlaidos ir priežiūra. Naudojant reagentus, reikia juos nuolat pirkti ir papildyti į dozatorius; reikia turėti dozuojančią įrangą, kurią taip pat reikia prižiūrėti (kad neužsikimštų, dozuotų tinkamai). Susidaro cheminio dumblo – pavyzdžiui, nusodinti fosforo junginiai sudaro nuosėdas, kurias reikia periodiškai šalinti (dažniausiai kartu su biologiniu dumblu). Šis dumblas gali turėti didesnį cheminių medžiagų koncentraciją, todėl jo tvarkymas turi būti atsakingas (išvežamas į dumblo apdorojimo aikšteles). Kitas trūkumas – tam tikrų chemikalų naudojimas gali kelti korozijos ar saugos riziką, jei tvarkoma neatsargiai (pvz., koncentruotos rūgštys, šarmai ar chloras reikalauja atsargumo). Taip pat cheminis metodas paprastai neišsprendžia visų taršos problemų vienas pats: pavyzdžiui, jis nepakeičia biologinio valymo, nes organinių medžiagų ar azoto visiškai „neutralizuoti“ cheminiu būdu ekonomiškai ir techniškai sudėtinga (azotui šalinti reikėtų labai daug chemikalų). Dėl to individualiam namui cheminis valymas vienas be kitų etapų praktiškai netaikomas – jis naudojamas tik kartu su kitais metodais. Kai kuriais atvejais gyventojai laikinai naudoja cheminius tualetus (pvz., bio-unitazus su specialiais skysčiais), kur mėlynas chemikalas sumažina kvapą ir iš dalies suskaido atliekas rezervuare. Tačiau toks sprendimas reiškia, kad visas rezervuaro turinys vėliau išpilamas į centralizuotą sistemos punktą arba išvežamas – tai veikiau laikina išeitis, bet ne nuolatinis nuotekų valymo būdas namui. Apibendrinant, cheminis nuotekų valymas yra labai naudingas kaip papildoma technologija norint pasiekti aukščiausią valymo kokybę (ypač fosforo šalinimui ir dezinfekcijai), tačiau jis neišvalo nuotekų savarankiškai be mechaninio ir biologinio etapų. Daugeliui individualių namų savininkų pakanka biologinio valymo įrenginio, atitinkančio reglamentus, o cheminės priemonės gali būti aktualios, jei reikia užtikrinti papildomą aplinkos apsaugos rezervą arba jei to reikalauja specialios aplinkos sąlygos.
Pagrindiniai skirtumai – palyginimo lentelė
Toliau pateikiama paprasta palyginimo lentelė, kurioje sugretinti mechaninio, biologinio ir cheminio nuotekų valymo esminiai skirtumai pagal kelis kriterijus:
| Valymo būdas | Ekologija (poveikis aplinkai) | Priežiūra (eksploatacija) | Kaina (įrengimo ir eksploatacijos) | Efektyvumas (išvalymo kokybė) | Atitikimas reikalavimams |
|---|---|---|---|---|---|
| Mechaninis (septikas) | Nepilnai išvalo – dalis teršalų patenka į aplinką, galima gruntinio vandens tarša. | Reikia reguliariai išsiurbti dumblą iš septiko, prižiūrėti/valyti filtracijos lauką; nėra sudėtingos technikos. | Mažiausia pradinė investicija, eksploatacija nebrangi (tik dumblą išvežti), bet reikia pakankamo ploto filtracijai. | Žemas – pašalinamos tik stambios dalelės ir dalis organikos; azotas ir fosforas beveik neliečiami. | Daugeliu atvejų nebeatitinka naujų reikalavimų (po 2019 m. tokio įrenginio įrengti nebegalima). |
| Biologinis (mini valykla) | Labai draugiškas aplinkai – išvalytas vanduo švarus, neteršia grunto ir telkinių. | Reikalinga nedidelė elektros energija; būtina periodinė priežiūra (dumblą išvežti 1–2 kartus per metus, patikrinti įrangą); automatizuotas valdymas palengvina priežiūrą. | Didesnė pradinė kaina (įrenginys ir montavimas), tačiau eksploatacija nebrangi (nedidelės elektros sąnaudos, priežiūros kaštai minimalūs). | Aukštas – pašalina ~95% ir daugiau organinių teršalų; sumažina azoto ir fosforo kiekį iki nustatytų normų; skaidrus, bekvapis išleistuvas. | Visiškai atitinka galiojančius aplinkosaugos reikalavimus (sertifikuoti įrenginiai turi CE ženklus, leidžiami naudoti). |
| Cheminis (reagentų naudojimas) | Papildomai sumažina taršą (ypač fosforą, mikrobus), bet reikia naudoti chemikalus, kurie patys turi būti tinkamai tvarkomi. | Reikia nuolat papildyti ir dozuoti chemikalus, prižiūrėti dozavimo įrangą; susidaro cheminio dumblo, kurį reikia šalinti; priežiūra sudėtingesnė nei vien biologinio. | Chemikalai ir dozavimo įranga didina eksploatacijos sąnaudas; įrengimo kaina paprastai pridedama prie biologinės sistemos (kaip papildomas modulis). | Labai aukštas tam tikrų rodiklių atžvilgiu – fosforo, mikrobiologinės taršos šalinimas gali siekti beveik 100%; tačiau kitus teršalus (BDS, azotą) chemiškai valyti ekonomiškai neefektyvu be biologinio etapo. | Padeda užtikrinti griežčiausių reikalavimų įvykdymą (dėl N ir P normų, dezinfekcijos), bet kaip atskiras metodas neatitiktų reikalavimų. Naudojamas kartu su biologiniu, kad sistema atitiktų visus standartus. |
(Pastaba: lentelėje pateikti apibendrinti vertinimai. Konkretūs rodikliai gali skirtis priklausomai nuo įrenginio modelio, jo priežiūros kokybės ir eksploatavimo sąlygų.)
Populiarūs nuotekų valymo įrenginiai Lietuvoje (Traidenis, August, Feliksnavis)
Lietuvos rinkoje individualiems namams skirti nuotekų valymo įrenginiai pasižymi didele įvairove. Visgi galima išskirti kelis lyderiaujančius gamintojus ir jų siūlomus sprendimus, kurie yra paplitę ir patikrinti laiko:
„Traidenis“ – viena žinomiausių lietuviškų įmonių, gaminanti stiklaplasčio (plastiko) korpuso biologinius valymo įrenginius. „Traidenis“ NV serijos biologinės valyklos pritaikytos individualiems namams: tai uždaro tipo, hermetiški įrenginiai su aeracijos technologija. Jų privalumai – ilgaamžis korpusas, nėra sudėtingų judančių mechanizmų viduje, aukštas išvalymo laipsnis (kaip minėta, iki 95–98% teršalų pašalinama). Daugeliui modelių nereikia atskiro filtracinio lauko, nes išvalytas vanduo jau pakankamai švarus leisti į aplinką tiesiogiai (į gruntą per drenažo šulinėlį arba į melioracijos griovį, gavus leidimą). „Traidenis“ įrenginiai atitinka Europos standarto EN 12566-3 reikalavimus mažoms nuotekų valykloms, yra sertifikuoti. Įmonė suteikia ilgametes garantijas korpusui (dažnai ~20 metų), užtikrina techninį aptarnavimą per savo atstovus. Pavyzdžiui, atnaujintas modelis „Traidenis NV Comfort“ turi ne tik biologinio valymo funkciją, bet ir integruotą biocheminio valymo modulį – specialią talpą chemikalams dozavimui, kad būtų efektyviai šalinamas fosforas ir azotas. Šiame modelyje taip pat patobulinta valdymo sistema, kuri automatiškai reguliuoja įrenginio darbą, praneša apie sutrikimus – taip siekiama, kad vartotojui priežiūra būtų kuo paprastesnė.
„August ir Ko“ – lietuvių gamintojas, plačiai žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. „August“ gamina įvairių dydžių AT serijos biologinius nuotekų valymo įrenginius, pritaikytus nuo mažų sodybų iki didesnių objektų. Šių įrenginių technologija yra patentuota – įmonė nuolat diegia inovacijas (pvz., išmaniąsias valdymo sistemas, efektyvesnę aeraciją). „August“ valyklos yra testuotos ir sertifikuotos nepriklausomose Europos laboratorijose (pavyzdžiui, PIA institute Aachene, Vokietijoje), kas patvirtina jų aukštą kokybę ir išvalymo rodiklius. Vartotojams „August“ siūlo kelis modelius, atsižvelgiant į poreikius: nuo AT-6 ar AT-8 modelių (skirtų ~4–6 asmenų namų ūkiui) iki didesnių modifikacijų. Naujoviška ATК serija išsiskiria estetiniu dizainu (dangčiai pritaikyti kraštovaizdžiui) ir dar efektyvesniu valdymu. „August“ įrenginiai taip pat pasižymi patikimumu – dauguma modelių turi vidinę recirkuliaciją, kurios dėka užtikrinamas azoto junginių šalinimas biologiniu keliu. Kaip ir „Traidenis“, ši įmonė akcentuoja sertifikuotos gamybos svarbą – pirkėjai gauna kokybės pasą su CE sertifikatu, liudijantį, kad įrenginys atitinka visus teisės aktų reikalavimus.
„Feliksnavis“ – dar vienas Lietuvoje gerai žinomas nuotekų valymo sprendimų tiekėjas. UAB „Feliksnavis“ specializuojasi nuotekų valymo įrenginių gamyboje ir montavime, turi ilgametę patirtį. Ši įmonė siūlo tiek biologinio valymo įrenginius su automatika, tiek paprastesnius sprendimus be automatikos. Vartotojas gali rinktis variantą pagal poreikį: pavyzdžiui, su pilnai automatizuotu veikimo režimu (su elektrine orapūte, elektroniniu valdikliu) arba paprastesnį, natūraliu vėdinimu veikiantį sistemą. „Feliksnavis“ gaminių asortimente yra tiek tradicinio tipo septikų su biofiltrais, tiek šiuolaikinių kompaktiškų valyklų. Kaip ir kiti gamintojai, jie užtikrina, kad įrenginiai būtų sertifikuoti, atitiktų EN standarto reikalavimus. Bendrovė taip pat atlieka projektavimo darbus, padeda suderinti dokumentus su vietos valdžios institucijomis (tai aktualu, nes kai kurios savivaldybės teikia kompensacijas įsirengiantiems nuotekų valymo įrenginį). Rinkdamiesi „Feliksnavis“ ar kitų žinomų gamintojų įrangą, namų savininkai gali tikėtis gauti ne tik patį įrenginį, bet ir visas paslaugas: konsultacijas, tinkamą sumontavimą, paleidimą ir vėlesnį aptarnavimą.
Kodėl verta rinktis žinomų gamintojų įrangą? Specialistai pažymi, kad nuotekų valymo įrenginys – ilgametė investicija, todėl labai svarbu, jog jis būtų kokybiškas ir sertifikuotas. Rinkoje pasitaiko atvejų, kai žmonės, siekdami sutaupyti, pasirenka neaiškios kilmės arba savadarbius įrenginius. Deja, tokie „pasidaryk pats“ sprendimai dažnai neturi sertifikatų ir neatitinka reikalavimų, todėl vėliau gali kilti rimtų problemų: aplinkosaugos patikrinimų metu nustačius nesertifikuotą ar normų neatitinkantį įrenginį, savininkui gresia didelės baudos už aplinkos teršimą. Dėl šios priežasties rekomenduojama rinktis patikimus, Lietuvoje gerai žinomus gamintojus (minėtus „Traidenis“, „August“, „Feliksnavis“ ir kt.), kurie turi skaidrią reputaciją. Jie užtikrina ne tik įrenginio kokybę, bet ir konsultuoja dėl tinkamo eksploatavimo. Tiek „Traidenis“, tiek „August“ ar „Feliksnavis“ turi savo įgaliotus montuotojus, kurie profesionaliai sumontuoja sistemą pagal visus reikalavimus – tai labai svarbu, nes net ir geriausias įrenginys, neteisingai sumontuotas, gali neveikti efektyviai. Apibendrinant, investuodami į patikrintų gamintojų valymo įrenginį, gaunate ramybę, kad jūsų namo nuotekos bus tvarkomos tvarkingai, o prireikus pagalbos – visada bus, kas pakonsultuoja ar suteikia aptarnavimą.
Gruntas, gruntinis vanduo ir sklypo dydis: įtaka įrenginio pasirinkimui
Renkantis nuotekų valymo sprendimą individualiam namui, būtina įvertinti sklypo sąlygas – tai padės nustatyti, kuris metodas ar įrenginys bus tinkamiausias ir efektyviausias. Grunto tipas, gruntinio vandens lygis ir sklypo plotas gali ženkliai įtakoti tiek techninių sprendimų pasirinkimą, tiek darbų kainą.
Grunto tipas (pralaidumas). Jei jūsų sklype vyrauja pralaidus gruntas (smėlis, žvyras), nuotekų infiltravimas į gruntą yra lengvesnis. Tokiu atveju galima svarstyti paprastesnį sprendimą – pavyzdžiui, septiką su absorbciniu lauku, nes smėlingas gruntas veiks kaip natūralus filtras, papildomai išvalantis nuotekas, kol jos skverbsis gilyn. Tačiau jei gruntas yra molis, priemolis ar prastas infiltruoti – tradicinis filtracinis laukas gali neveikti efektyviai. Molis labai blogai praleidžia vandenį, tad nuotekos gali kauptis ir neišsisklaidyti, sukeldamos paviršiaus užmirkimą. Tokiais atvejais geriau rinktis biologinį valymo įrenginį: iš jo ištekantis vanduo bus pakankamai švarus, kad jį būtų galima nukreipti į nedidelį smėlio-žvyro šulinį arba surinkti ir, jei įmanoma, išleisti į paviršinius vandenis (gavus leidimą). Kitas sprendimas molingam gruntui – įrengti dirbtinį smėlio filtrą (vadinamą drenažinį lauką antžeminėje sankasoje): nuotekos iš biologinio įrenginio ar septiko keliamos į specialiai supiltą pralaidų smėlio-grunto sluoksnį (dažnai supiltą pylimu aukščiau natūralios žemės), kuriame tolygiai infiltruojasi. Toks pakeltas filtras leidžia nuotekoms išsivalyti nepaisant nepalankių natūralaus grunto savybių, tačiau reikalauja papildomos vietos ir investicijų. Patarimas: prieš apsisprendžiant, verta atlikti grunto tyrimą – išsiaiškinti, koks jo pralaidumas (yra net paprasti lauko testai infiltravimo greičiui nustatyti) – tai padės inžinieriui parinkti optimalų sprendimą.
Gruntinio vandens lygis. Jei sklype aukštas gruntinis vanduo, tai reiškia, kad nedidelėme gylyje (pvz., 1–2 metrų gylyje) jau yra nuolatinis vandens sluoksnis. Tokiomis sąlygomis nuotekų tvarkymas komplikuojasi, nes infiltruojant nevisiškai išvalytas nuotekas kyla rizika tiesiogiai užteršti gruntinį vandenį (kuris gali jungtis su šuliniais ar kitais vandens telkiniais). Aukštas vanduo taip pat reiškia, kad tradicinis filtracijos laukas gali tiesiogiai susisiekti su gruntiniu vandeniu, apeidamas natūralų dirvožemio valymo sluoksnį. Ką daryti? Vienas sprendimų – sandari kaupiamoji talpa (rezervuaras): visos nuotekos surenkamos į sandarų rezervuarą ir periodiškai išvežamos assenizacijos mašina. Kadangi toks rezervuaras neturi išleistuvo, gruntinis vanduo neužteršiamas. Tačiau tai nėra ilgalaikis ekologiškas sprendimas – veikiau brangi „šiukšlių dėžė“, reikalaujanti nuolatinio išvežimo. Daug efektyvesnis sprendimas – biologinis valymo įrenginys, po kurio naudojamas specialus sprendimas aukštam vandeniui: pavyzdžiui, kelti išleistuves aukščiau (aukščiau gruntinio vandens lygio) arba naudoti priverstinį iškėlimą. Priverstinis iškėlimas reiškia, kad iš biologinio įrenginio ištekėjęs vanduo siurbliu pakeliamas į aukščiau esantį infiltracijos sluoksnį ar išleidžiamas toliau nuo sklypo ribų. Jei nėra galimybės išleisti vandenį į paviršinį griovį (nes jo nėra), galima konstruoti tą patį smėlio filtrą paviršiuje (kaip minėta aukščiau). Svarbu laikytis taisyklės: tarp išleistų išvalytų nuotekų ir aukščiausio gruntinio vandens lygio turi likti pakankamas natūralaus grunto sluoksnis (dažnai rekomenduojama bent 1,5 m), per kurį pratekėjęs vanduo dar nusivalo, kol pasiekia vandeningą horizontą. Esant aukštiems vandenims, būtinas hidroizoliavimas montuojant įrenginį – patį valymo įrenginį reikia tinkamai inkaruoti (pritvirtinti, apsaugoti), kad tuščias neiškiltų iš grunto kaip plūduras. Tai turi atlikti kvalifikuoti montuotojai, parinkdami tinkamą metodą (pvz., betoninė plokštė dugne, prie kurios tvirtinamas įrenginys).
Sklypo dydis (ploto apribojimai). Mažas sklypas – dažna situacija naujos statybos kvartaluose ar sodo bendrijose. Turint ribotą plotą, svarbu kompaktiškumas. Mechaninės sistemos (septikas + laukas) paprastai reikalauja didesnio ploto: vien tik apsauginės zonos (atstumai nuo šulinio, kaimyno ribos) gali būti sunkiai išpildomos. Pavyzdžiui, filtracijos lauką rekomenduojama įrengti bent 5 m atstumu nuo namo, 2–3 m nuo sklypo ribos ir ne arčiau kaip 25–30 m nuo geriamojo vandens šulinio. Mažame sklype to gali būti neįmanoma išlaikyti. Todėl geriausias pasirinkimas mažam sklypui – moderni biologinė valyklėlė, kuri užima itin nedaug vietos (dažnai < 2 m² ploto dangtis). Tokį įrenginį galima sumontuoti, pavyzdžiui, po įvažiavimu ar veja, paliekant tik liuką apžiūrai. Išvalytą vandenį mažame sklype galima nukreipti į absorbcinį šulinėlį sklypo kampe – tai užims mažiau vietos nei išskleisti didelį drenažo lauką. Taip pat mažoje teritorijoje svarbu vengti kvapų – biologinis įrenginys šiuo atžvilgiu pranašesnis, nes neturi atviro paviršiaus (skirtingai nuo atvirų dumblo laukų ar pan.), o visas procesas vyksta po žeme, uždarai. Kitas aspektas – estetika: kai sklypas mažas, nuotekų sistemos elementai bus arčiau gyvenamosios aplinkos, tad norisi, kad jie būtų nepastebimi ir nekeltų diskomforto. Šiuolaikiniai valymo įrenginiai turi neutralios išvaizdos dangčius (galima rinktis žalios spalvos, kad susilietų su veja, kai kurie gamintojai siūlo dekoratyvinius dangčius), be to, nėra atviro vandens, todėl neprivilioja vabzdžių. Išvada: mažame sklype vertėtų investuoti į kompaktišką biologinį įrenginį – jis padės efektyviai išvalyti nuotekas taupant erdvę ir išvengiant konfliktų su kaimynais dėl galimos taršos.
Apibendrinant šį skyrių, sklypo geologinės sąlygos turi būti vienas pirmųjų dalykų, kuriuos įvertina namo savininkas ar projektuotojas, planuodamas nuotekų sistemą. Klysta tie, kurie visiems atvejams bando pritaikyti tą patį sprendimą – pavyzdžiui, sumontuoja septiką molingame sklype tikėdamiesi, kad „kažkaip susigers“. Tinkamai parinkus technologiją pagal sąlygas, išvengsite tiek aplinkos taršos, tiek brangiai kainuojančių pertvarkymų ateityje.
Dažniausios klaidos eksploatuojant nuotekų valymo įrenginius (ir kaip jų išvengti)
Net ir pasirinkus bei įsirengus tinkamą nuotekų valymo įrenginį, labai svarbu jį teisingai eksploatuoti. Štai dažniausiai pasitaikančios klaidos, kurias daro individualių namų savininkai tvarkydami nuotekas, ir patarimai, kaip jų išvengti:
Klaida: taupymo sumetimais montuojamas neatestuotas, savadarbis arba per mažo pajėgumo įrenginys (pvz., neaiškios kilmės „biovalymo“ talpa) arba paliekamas senas nuotekų šulinys manytant, kad „nieko tokio“. Sprendimas: įsirengiant sistemą, būtina pasikonsultuoti su specialistais ir rinktis tik sertifikuotus, reikiamo našumo gaminius. Gamintojų ar rangovų atstovai gali apskaičiuoti, kokio dydžio įrenginys reikalingas pagal gyventojų skaičių ir naudojamą vandens kiekį – tuo remiantis pasirinksite nei per mažą (neperkraunamą), nei nepagrįstai per didelį (brangesnį nei reikia) įrenginį. Venkite „garažinių“ gaminių be dokumentų – aplinkosaugininkai patikrinimo metu gali pareikalauti įrenginio sertifikato ir jei jo neturėsite, teks sistemą keisti iš naujo.
Klaida: Netinkamas montavimas – dažnai pasitaiko, kad įrenginys įrengiamas nesilaikant projekto ar gamintojo rekomendacijų. Pavyzdžiui, neįrengiamas vėdinimo vamzdis (ventiliacija), dėl ko vėliau jaučiamas kvapas patalpose ar kieme; arba nesuformuojamas reikiamas nuolydis nuotekų vamzdžiams (užsikemša vamzdynai); arba biologinis įrenginys neinkaruotas ir jį iškelia gruntinis vanduo. Sprendimas: patikėti montavimo darbus tik kvalifikuotiems specialistams, turintiems patirties nuotekų sistemų įrengime. Jie užtikrins, kad visi būtini elementai (ventiliacija, atvamzdžiai, patikrinimo šulinėliai) būtų teisingai sumontuoti. Nereikėtų savavališkai keisti projekto sprendinių – kiekvienas numatytas vamzdžio skersmuo ar siurblio galingumas turi priežastį. Po įrengimo darbų visada patikrinkite, ar dangtiai uždengti ir užsandarinti tinkamai, ar į teritoriją nepatenka paviršinės lietaus nuotekos (lietaus vandenį būtina nukreipti atskirai nuo buitinių nuotekų sistemos).
Klaida: Aplaidumas priežiūroje – ilgą laiką nesiurbiamas susikaupęs dumblas, nevalomi filtrai, nekeičiamas (nevalomas) orapūtės oro filtriukas, nereguliariai tikrinamas išvalyto vandens kokybė. Tai gali lemti, kad net ir geras įrenginys pradės veikti prasčiau: prisikaupus per daug dumblo, sumažėja naudingas tūris, prasiveržia dumblas į išleistuvą; nešvarus orapūtės filtras sumažina aeraciją, bakterijoms ima trūkti deguonies; nepastebėjus gedimo (pvz., sugedus kompresoriui) sistema gali kurį laiką veikti nekontroliuojamai ir prarasti efektyvumą. Sprendimas: turėti priežiūros grafiką ir jo laikytis. Geriausia – sudaryti sutartį su specializuota įmone, kuri pagal sutartį atvyks ir atliks techninę priežiūrą nustatytais intervalais. Jei to nedarote, bent jau patys pasižymėkite, kada paskutinį kartą buvo išvežtas dumblas, ir neužmirškite to daryti reguliariai (paprastai kartą per metus užtenka daugumai namų ūkių, bet jeigu namuose gyvena daugiau žmonių nei nominaliai įrenginys skirtas, gali reikėti dažniau). Taip pat pravartu bent kartą per metus ištirti išleidžiamo vandens kokybę akredituotoje laboratorijoje – tai ne tik dabar privaloma pagal įstatymus, bet ir padeda jums patiems žinoti, kad sistema veikia gerai. Profilaktiškai galima naudoti gamintojų rekomenduojamas biologines priemones (specialius bakterijų preparatus), tačiau jos nepakeičia būtinybės šalinti susikaupusį dumblą.
Klaida: Netinkamų medžiagų pylimas į kanalizaciją. Buitinė nuotekų sistema nėra skirta visų tipų atliekoms. Dažna klaida – į klozetą pilamos ar metamos medžiagos, kurios gali pakenkti sistemai: aliejaus ir riebalų perteklius (pvz., iš virtuvės keptuvės), cheminiai tirpikliai, dažai, vaistai, benzinas, antifrizas ar kitos agresyvios medžiagos. Jos gali nužudyti biologinio įrenginio bakterijas arba užkimšti filtrus, vamzdžius. Taip pat pavojingos yra smėlio, žvyro nuosėdos (patenkančios, jei pvz. plaunate lauko takelius į kanalizaciją) – jos kaupsis septike ar įrenginyje. Sprendimas: niekada nenaudokite buitinės kanalizacijos kaip chemikalų ar statybinių atliekų šalinimo vietos. Panaudotus aliejus ir riebalus surinkite atskirai (yra surinkimo punktai), o nepilkite jų į kriauklę. Didelio kiekio maisto atliekų (tirščių, sriubų) taip pat geriau nenuplauti – kompostuokite arba išmeskite su atliekomis, nes jos apkrauna įrenginį. Jei naudojate agresyvius valiklius namuose, dozuokite saikingai – per didelė chloro ar dezinfekcinio skysčio dozė gali pakenkti bakterijoms. Trumpai tariant, kanalizacija – ne šiukšlių dėžė: ten turėtų patekti tik buitinės nuotekos (tualeto, vonios, virtuvės vandenys) ir tualetinis popierius. Venkite į sistemą nukreipti lietaus vandenis nuo stogų – staigus didelis švaraus vandens srautas gali praskiesti aktyvųjį dumblą ir išplauti jį iš sistemos, be to, užpildys talpas, sumažindamas efektyvumą.
Klaida: Įrenginio išjungimas ar netinkamas naudojimas. Kai kurie vartotojai, taupydami elektrą, mėgina išjungti biologinio įrenginio orapūtę ilgesniam laikui (pvz., išvykdami savaitei ar mėnesiui). Ilgai be aeracijos palikus sistemą, žūsta aerobinės bakterijos, nuotekos pradeda rūgti, atsiranda kvapas ir staigiai krenta valymo efektyvumas – paskui atstačius aeraciją, sistemai gali prireikti kelių savaičių, kad atsigautų mikroflora. Kiti netinkamo naudojimo pavyzdžiai: nereguliariai naudojant vandenį, į sistemą patekęs didžiulis nuotekų kiekis per trumpą laiką (šokas sistemai), arba atvirkščiai – ilgas neeksploatavimas visiškai be nuotekų (bakterijos neturi „maisto“ ir žūva). Sprendimas: jeigu išvykstate neilgam (kelioms dienoms), geriau sistemos neišjunginėti – orapūtės elektros sąnaudos nedidelės, o bakterijoms išsaugoti tai svarbu. Jeigu žinote, kad nenaudosite sistemos ilgiau (pvz., mėnesį), pasitarkite su gamintojo atstovu: kai kurie įrenginiai turi režimus sumažintai veiklai, arba patariama prieš išjungiant „pamaitinti“ sistemą didesniu organikos kiekiu ir paskui užpildyti švariu vandeniu – kad bakterijos turėtų bent kažkiek maisto per tą laiką. Grįžus, įjungti aeraciją ir, jei reikia, įdėti naujų bakterijų preparatų. Svarbu laikytis gamintojo naudojimo instrukcijos – ten paprastai būna nurodyta, ko negalima daryti su įrenginiu (pavyzdžiui, neleisti, kad į sistemą patektų vanduo nuo baseino filtrų – tai druskos ar chloruotas vanduo, trikdantis darbą, ir pan.).
Santrauka: daugelio problemų ir klaidų galima išvengti laikantis paprastos taisyklės – gerbkite savo nuotekų sistemą. Tai nematoma, tačiau labai svarbi jūsų namo infrastruktūros dalis, reikalaujanti atsakingo elgesio. Laikykitės įrenginio eksploatavimo reikalavimų, ir jis tarnaus ilgai bei patikimai.
Praktinė nauda vartotojui
Tinkamai parinktas ir prižiūrimas nuotekų valymo sprendimas suteikia daug praktinės naudos individualaus namo savininkui. Štai svarbiausi privalumai, kuriuos pajusite:
Jokio blogo kvapo ir švaresnė aplinka. Teisingai veikianti nuotekų valymo sistema užtikrina, kad jūsų sklype nesikaups dvokiantys nuotekų kvapai. Išvalytas vanduo yra skaidrus ir bekvapis, todėl kieme galėsite mėgautis gaiviu oru. Taip pat apsaugosite savo aplinką – dirvožemis, augalai, gruntiniai vandenys liks neužteršti, todėl jūsų pačių ir kaimynų šuliniai ar gręžiniai bus saugesni (sumažės rizika, kad į geriamąjį vandenį pateks pavojingų bakterijų ar nitratų).
Sutaupysite pinigų ilguoju laikotarpiu. Nors modernus nuotekų valymo įrenginys individualiam namui gali pareikalauti didesnės pradinių investicijų sumos, ilgainiui tai atsiperka. Sandariame biologiniame įrenginyje nereikia taip dažnai kviesti asenizacinės mašinos kaip, pavyzdžiui, tuštinant paprastą kaupiamąją duobę kas kelias savaites. Dumblą iš biologinės sistemos pakanka išvežti kartą ar du per metus, o tai ženkliai pigiau nei mokėti už pilno rezervuaro išvežimą kas mėnesį. Be to, dauguma naujų įrenginių yra energetiškai efektyvūs – elektros sąskaita per mėnesį padidės gal tik keliolika eurų arba dar mažiau. Kai kurios savivaldybės taiko dalinio finansavimo programas (kompensacijas) naujiems nuotekų valymo įrenginiams įsirengti – tai dar labiau sumažina kaštus vartotojui.
Išvengsite teisinių problemų ir baudų. Turėdami tvarkingą ir reikalavimus atitinkančią nuotekų sistemą, galėsite būti ramūs dėl aplinkosaugos patikrinimų. Įstatymai (pvz., minėtas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, Nuotekų tvarkymo reglamentas) numato pareigas individualių namų savininkams – jeigu jų laikysitės, jums negresia baudos. Priešingai, netinkamai tvarkant nuotekas (pvz., naudojant seną nesandarią duobę), galima sulaukti tūkstantinių baudų už aplinkos teršimą. Investavę į gerą sistemą ir turėdami visus reikalingus dokumentus (įrenginio sertifikatą, aptarnavimo sutartį, dumblo išvežimo kvitus, vandens tyrimų protokolus), būsite visiškai pasirengę bet kokiam patikrinimui. Tai – teisės aktų laikymosi garantija ir saugumas, kad jūsų namo ūkis neprieštarauja galiojančioms normoms.
Aukštesnė gyvenimo kokybė ir turto vertė. Švarus vanduo ir tinkamai sutvarkytos nuotekos – tai ne tik ekologija, bet ir patogumas. Jums nereikės sukti galvos dėl nuolat pilno ir išvirsti grasinačio „srutų duobės“ rezervuaro ar baimintis, kad kažkur kieme trykš nevalytos nuotekos. Galėsite be rūpesčių naudotis vonia, tualetu, skalbykle žinodami, kad sistema susitvarkys su apkrova. Be to, tvarkingai įrengta nuotekų sistema padidina jūsų turto vertę – jei kada nors nuspręsite parduoti namą, pirkėjai tikrai įvertins, kad yra įrengta kokybiška valymo sistema, atitinkanti reikalavimus (ypač regionuose, kur nėra miesto tinklų, tai bus didelis privalumas). Galiausiai, jūs prisidedate prie bendros aplinkos išsaugojimo – mažiau teršalų aplinkoje reiškia sveikesnę aplinką jums patiems, jūsų vaikams ir visai bendruomenei.
Apibendrinant, biologinio, mechaninio ir cheminio nuotekų valymo metodų palyginimas rodo, kad geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelis metodus (mechaninį + biologinį, o prireikus dar ir cheminį etapą). Individualiam namų ūkiui 2024–2025 m. sąlygomis optimalu rinktis sertifikuotą biologinį nuotekų valymo įrenginį, pritaikytą jūsų sklypo sąlygoms. Taip užtikrinsite švarą savo aplinkoje, gyvensite be rūpesčių dėl nuotekų, atitiksite visus teisės aktų reikalavimus ir prisidėsite prie švaresnės Lietuvos gamtos išsaugojimo.
Šaltiniai:
Nuotekų tvarkymo reglamentas – kas svarbu įsirengiant nuotekų valymo įrenginius? (valymoirenginiai.lt)
Aplinkos ministerija: Nuo 2030 m. – papildomi reikalavimai individualių nuotekų tvarkymo įrenginiams (am.lrv.lt)
Aplinkos ministerija: Individualių nuotekų tvarkymo įrenginių savininkai kitais metais turės atlikti išleidžiamų nuotekų tyrimą (am.lrv.lt)
Individualių namų savininkams – nauji reikalavimai dėl nuotekų (Lrytas.lt, 2024)
UAB „Traidenis“ – individualių namų NV tipo nuotekų valymo įrenginiai (traidenis.lt)
„Traidenis NV-2 Comfort“ – biologinio–cheminio valymo įrenginio aprašymas (santehnikasparadize.com)
Informacija: sertifikatai ir ekspertų patarimai renkantis nuotekų valymo įrenginį (nvishop.lt)
Kaip veikia nuotekų valymo įrenginiai (5kanalas.lt, 2024 m.)
